Lietuvos aklųjų bibliotekos ištakos sietinos su 1927 m. įkurtu Kauno aklųjų institutu, taip pat lietuviškos Brailio abėcėlės parengimu 1928 m. Šį didelės vertės darbą atliko Lietuvos Nepriklausomybės kovų savanoris, kare su bolševikais praradęs regėjimą, aklųjų judėjimo organizatorius, švietėjas, rašytojas Pranas Daunys. 1928 m. pabaigoje pasirodė pirmosios ranka perrašytos Brailio raštu knygos lietuvių kalba.
Pirmąsias knygas perrašė instituto mokytojai. Mokytoja Viktorija Genytė pati parengė pirmuosius elementorius Brailio raštu.
Pirmosios lietuviškos Brailio raštu knygos buvo skirtos mokiniams. Jau 1928 m. pabaigoje institute buvo ir nedidelė kolekcija tiflologinių leidinėlių reginčiųjų raštu, skirtų mokytojams. Buvo čia ir Brailio raštu abėcėlės latvių, vokiečių, esperanto kalbomis. Šios negausios kolekcijos ir buvo bibliotekos pradžia. Instituto dokumentuose ši mini biblioteka buvo vadinama Knygynėliai mokytojų ir vaikų.
Pirmaisiais mokslo metais negausios knygos buvo tam skirtame kambaryje lentynose. Jas mokiniams išduodavo pats instituto vedėjas Mečislovas Kviklys. Po jo biblioteką tvarkė Viktorija Genytė.
1930 m. šiame institute išspausdinta pirmoji lietuviška knyga Brailio raštu. 1940-1947 m. Kauno aklųjų instituto biblioteka buvo vienintelė aklųjų biblioteka Lietuvoje. Pradinis suaugusių aklųjų bibliotekų tinklas sukurtas po II-ojo pasaulinio karo. Bibliotekos buvo steigiamos prie neregių darbo centrų: 1947 m. - Vilniuje, 1948 m. - Kaune, 1952 m. - Panevėžyje, 1957 m. - Šiauliuose, 1961 m. - Klaipėdoje.
1962 m. pabaigoje pasirodė pirmoji lietuviška garsinė knyga, priartinusi neregį žmogų prie knygos, praplėtusi jo skaitymo ir informacijos priėmimo galimybes.
1966 m. vasario 1 d. savo veiklą pradėjo Lietuvos aklųjų draugijos centrinė biblioteka, sujungusi į visumą visas minėtas bibliotekas. Bibliotekos centras įsikūrė Vilniuje, o penki jos filialai - stambiausiuose Lietuvos miestuose. Šiuo metu Lietuvos aklųjų bibliotekos (LAB) centras yra Vilniuje, o filialai - Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Ukmergėje.
Visuose rajonuose veikia neregių bibliotekinio aptarnavimo punktai viešosiose bibliotekose arba kilnojamosios bibliotekėlės prie Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) rajoninių organizacijų. Ištisus metus veikia kilnojamoji bibliotekėlė Palangos Vyturio sanatorijoje, vasaros metu LASS poilsiavietėse veikia sezoninės kilnojamosios bibliotekėlės.
Nuo 1992 m. Lietuvos aklųjų biblioteka perėjo Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerijos žinion. 1995 m. Lietuvos bibliotekų įstatyme LAB priskirta prie valstybinės reikšmės bibliotekų. 1998 m. LAB priimta į Lietuvos mokslinių bibliotekų susivienijimą (LMBS).
Bibliotekos darbuotojai nuolat kelia kvalifikaciją Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi centre, dalyvauja įvairiuose seminaruose ir konferencijose.
LAB - vienintelė institucija šalyje, leidžianti garsines knygas akliesiems ir žmonėms su kita negalia.
Lietuvos aklųjų biblioteka palaiko glaudžius ryšius su Skandinavijos šalių, Latvijos, Estijos, Rusijos aklųjų bibliotekomis. Nuo 1999 m. pradžios biblioteka siunčia savo išleistą garsinę lietuvių literatūrą į JAV Kongreso biblioteką, kad ja galėtų pasinaudoti JAV gyvenantys mūsų tautiečiai.