1969 m. jo iniciatyva bibliotekoje buvo įkurtas tiflotyros skyrius. Tais pačiais metais pradėjo dirbti Lietuvos aklųjų draugijos leidykloje tiflologinės literatūros redakcijos vedėju.

1991 m. likvidavus LAD leidyklą “Versmė”, perėjo dirbti į Lietuvos aklųjų biblioteką tiflologinės literatūros leidybinės grupės vadovu, kur sėkmingai iki šiol darbuojasi. Lietuvos aklųjų organizacijose jam buvo patikėta daug visuomeninių pareigų. Ilgą laiką buvo aklųjų kraštotyros organizacijos pirmininkas. 1966 - 1989 m. buvo renkamas Lietuvos aklųjų draugijos Centro Revizijos komisijos pirmininku.

Jaunystėje pradėjo domėtis  aklųjų gyvenimo ir švietimo istorija. Daugiau kaip 30 metų dirbdamas tiriamąjį ir leidybinį darbą, sukaupė ir išleido daug tiflologijos darbų. Jo iniciatyva pradėti leisti tęstiniai leidiniai: “LASS metraštis” (nuo 1966 m.), “Tiflologinis kalendorius” (nuo 1972 m.). Šių darbų sudarytojas yra pats V. V. Toločka. Jis parengė ir išleido 1880 - 1965 metų laikotarpio tiflologinių dokumentų rinkinį  “Šaltiniai”. Jo iniciatyva buvo pradėti leisti neregių kompozitorių kūriniai “Daina prie Nemuno užgimus” ir aklųjų literatų kūrybos almanachas “Vaivorykštė”. Išliekamąją vertę turi daugybė V. V. Toločkos sudarytų arba redaguotų bibliografinių rodyklių: “Beatričė Grincevičiūtė”, “Antanas Jonynas”, “Antanas Adomaitis”, “Juozapas Kairys”, "Pranas Daunys" ir t. t. . Nepaprastai vertinga jo parengta bibliografinė rodyklė “Tiflologinė lituanika” 1888 - 1982 m. V. V. Toločka - vienintelis Lietuvoje išanalizavo gausius, nelengvai prieinamus ir niekur neskelbtus archyvinius šaltinius ir parengė disertaciją “Lietuvos aklųjų švietimo raida iki 1940 metų”. Šio darbo pagrindu 1994 m.  išėjo atskira knyga. Mokslo tiriamąjį darbą tęsia ir dabar - renka medžiagą  XX amžiaus tiflopedagogų žinynui. 2000 m. sudarė ir išleido "Skleidęs šviesą tamsoje" (skirta Pr. Daunio 100- mečiui). 2002 m. išleido knygą "Lietuvos tiflopedagogų sąvadas".

V. V. Toločka - nenuilstantis Brailio rašto šalininkas ir propaguotojas. Gerai ištyrinėjęs gausią medžiagą aklųjų rašto mokymo metodikos klausimais, 1966 m. pats parengė pirmąjį Brailio rašto elementorių “Vaga”, vėliau Brailio rašto trumparaštį, kurie turėjo didžiulės įtakos Brailio rašto plitimui ir populiarinimui Lietuvoje. Aklųjų rašto istorijos tema jis parengė ir 1976 m. išleido populiarią knygelę “Skaitantys pirštai”. Už šią knygą 1977 m. jam paskirta Lietuvos aklųjų draugijos tiflologijos premija. 1997 m. knyga buvo išleista pakartotinai.

Nuo 1944 m. rašo dienoraštį, registruoja ne tik savo, bet ir įvairiapusį aklųjų gyvenimą. Yra sukaupęs daug dokumentų iš Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos veiklos. 1997 m. išleido  žinyną “Lietuvos aklųjų organizuotos veiklos 70-metis" (Faktai ir datos).

V. V. Toločka turi ir poeto gabumų. Jo eilėraščiai skamba literatūrinių vakarų metu. Jis yra išleidęs poezijos knygeles: “Gudobelei žydint”, 1990 m., “Užkeikta mergelė”, 1996 m., "Vakaro raudonos burės" 2000 m.

Jis yra aktyvus žurnalistas, ir aklųjų, ir reginčiųjų leidiniuose yra paskelbęs kelis šimtus straipsnių apie aklųjų organizuotą judėjimą, iškilius draugijos žmones, švietimą ir pan.

Pranešimai:

2003 m. dalyvavo Lietuvos katalikų mokslo Akademijos XIX suvažiavime "Lietuvos katalikų bažnyčios vaidmuo dvasiškai ugdant neregius moksleivius".

2004 m. dalyvavo Žemaičių Akademijos Vasaros konferencijoje, skirtoje Gegrėnų (1754-2004) ir Platelių (1744-2004) bažnyčių jubiliejams (Plungės r.).

2000 m. lapkričio mėn. 21 d. gauna padėką iš Vatikano nuo Popiežiaus už knygą "Vakaro raudonos burės" ir kitus leidinius su Karolio Vojtylos eil. "Aklieji" vertimu.

Lietuvos Respublikos Prezidentas 1996 metų liepos 2 dienos dekretu už nuopelnus Lietuvai, jos kultūrai, mokslui ir švietimui Valentiną Vytautą Toločką apdovanojo Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Pirmojo laipsnio medaliu.