Jau visai netrukus, pirmąsyk lietuvių literatūros istorijoje, bus išleista grožinės literatūros knyga lengvai suprantama kalba suaugusiesiems – tai Alvydo Šlepiko romanas apie „vilko vaikus“ – „Mano vardas yra Marytė“ (lengvai suprantama kalba romaną parengė dr. Justina Bružaitė-Liseckienė).
Knygą išleidžia Lietuvos audiosensorinė biblioteka (LAB). Anot bibliotekos vadovės Ingos Davidonienės, LAB visą laiką dirbo su skaitančiais savaip, todėl įtraukti dar platesnę auditoriją buvo natūralus poreikis: „Žmonės su intelekto negalia niekada nebuvo laikomi tikraisiais kultūros vartotojais, tačiau brandi visuomenė neskirsto, nedalija. Ji suteikia galimybes ir augina. O pasiūlyti knygas įvairiai skaitantiems žmonėms, taip pat ir lengvai suprantamas knygas, yra turbūt mūsų visų atsakomybė ir pareiga“.
Remiantis Šiaurės ir Vakarų Europos šalių patirtimi, knygos lengvai suprantama kalba reikalingos maždaug 20 % visuomenės. Tai:
- žmonės su intelekto negalia;
- žmonės, turintys demenciją;
- kurtieji, kurių gimtoji kalba – lietuvių gestų kalba;
- užsienio lietuviai, kurių gimtoji kalba – ne lietuvių;
- Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai.
Romaną lengvai suprantama lietuvių kalba parengusi dr. J. Bružaitė-Liseckienė teigia: „Labiausiai tikiuosi, kad šis leidimas sudomins ir įgalins iki šiol primirštą visuomenės dalį pajusti skaitymo džiaugsmą ir kalbėtis, diskutuoti apie tai, kas gyvenime svarbu“.
Rengiant „Mano vardas yra Marytė“ svarbūs viso leidybos proceso dalyviai buvo žmonės su intelekto negalia. Jie skaitė ir vertino rengiamą tekstą, nurodė vietas, kurios jiems buvo neaiškios. Su patirties ekspertais dirbusi Miglė Baltrūnaitė pastebi: „Kai asmenys supranta tekstą, gali jį perskaityti, tai kviečia juos užduoti klausimus, diskutuoti vienas su kitu. Ir turbūt, kas svarbiausia, jie gali išgyventi, patirti emocijas kartu su knygos veikėjais“.
Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentė Vaida Lukošiūtė sako: „Mūsų prioritetas – gestų kalba, kuri yra kurčiųjų gimtoji kalba. Tačiau yra kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų, kurie gali skaityti. Jeigu tekstas ilgas, esmę suprasti sunku. Arba jeigu yra nežinomų žodžių, tekstas tampa neaiškus. Tuomet lengvai suprantama kalba gali padėti suprasti tekstą“.
„Mano vardas yra Marytė“ leidimo lengvai suprantama lietuvių kalba nekantriai laukia ir užsienio lietuviai. 77-erių Irene Clara Andrunavicius, gimusi ir užaugusi Argentinoje, dalinasi: „Tikrai gavau „prizą“. Perskaičiau truputį ir supratau gerai jūsų tematiką. Nebuvo sunku. Nusistebėjau, kaip aš be gramatikos, be formalaus jūsų kalbos mokymosi, galėjau suprasti.“
Pirmosios grožinės knygos, parašytos lengvai suprantama lietuvių kalba, suaugusiesiems svarbą pabrėžia ir lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė: „Viliuosi, kad ši iniciatyva taps įkvėpimu įvairioms organizacijoms, valstybės institucijoms parengti informaciją lengvai suprantama kalba vis dažniau“.
Knygos parengimą lengvai suprantama kalba iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Komentarai