Šio žurnalo numerio straipsniai ypatingi dviem aspektais. Pirma, mokslininkams atliekant tyrimus regos sutrikimų srityje, dažnai tenka susidurti su tuo, kad aklųjų ar silpnaregių yra palyginti nedaug. Tyrėjai gali pasitelkti daugybę metodų, kaip iš nedidelės imties gauti svarbių įžvalgų, tačiau šį kartą žurnale publikuojami straipsniai, kuriuose remiamasi didesnės imties duomenimis, tad skaitytojai galės būti tikri, jog tyrimo rezultatai yra patikimi, atspindintys didesnę gyventojų grupę. Visų pirma, tai Pathako ir kolegų straipsnis apie „ilgojo kovido“ poveikį regos sutrikimų turintiems asmenims. Čia imties dydis – 51 288. Tyrėjo Jin ir kolegų straipsnyje apie silpnaregių reabilitacijos vertinimą imties dydis yra 190, o Ahmadieho ir kolegų straipsnyje apie regos sutrikimų priežastis Teherano silpnaregių mokykloje imties dydis yra 134. Galiausiai tyrėjų McBride ir bendraautorių straipsnyje pateikiami tiflopedagogų apklausos rezultatai ir mokinių patirtys per matematikos pamokas, kur remiamasi 83 mokytojų ir 159 mokinių iš skirtingų vidurinių mokyklų atsakymais.
Tyrėjų McBride ir bendraautorių straipsnis ypač vertas dėmesio, nes Jungtinėse Amerikos Valstijose daugelis regos negalią turinčių mokinių lanko matematikos pamokas kartu su matančiais bendraamžiais, tačiau vis dar trūksta pritaikytų matematikos vadovėlių ir kitos medžiagos, trūksta ir tiflopedagogų, o įprastų mokyklų mokytojai ne itin palankiai vertina įtrauktį. Rašoma apie vaikų su regos sutrikimais dėl smegenų žievės pažeidimų gyvenimo kokybę (autoriai Lin ir kolegos). Nemažai mokslininkų gilinasi į vaikų, blogai matančių dėl smegenų žievės pažeidimų, gyvenimą, tačiau mažai yra tyrimų apie to gyvenimo kokybę. Mokslininkai dažnai sutelkia dėmesį į regos funkcionavimą ar akademinius pasiekimus, tačiau svarbu prisiminti ir socialinius bei emocinius iššūkius, su kuriais susiduria daugelis regos sutrikimų turinčių vaikų ir jaunuolių. Tyrėjų iš Australijos straipsnyje aprašomas Kanadoje sukurtas rodiklis veiklai vertinti. Taip pat šiame numeryje skaitykite apie tėvų požiūrį į albinizmą turinčių vaikų įtraukųjį ugdymą (Lepore-Stevens ir Sosland).
Apžvalgą parengė Audronė Gendvilienė
Komentarai