Viskas apie taktilines knygas

Kas yra taktilinės knygos?

Taktilinės (liečiamosios) knygos – tai sutrikusios regos vaikams iki maždaug 12 metų amžiaus skirtos paveikslėlių knygos. Pagrindinė jų savybė – liečiamosios iliustracijos. Šios knygos neregių skaitomos liečiant, o silpnaregių – žiūrint iš labai arti.

Taktilines knygas dažniausiai kuria sutrikusios regos vaikų artimieji – tėvai ir seneliai, darželių auklėtojos arba mokyklų mokytojai kaip pasaulio pažinimo, vaizdines mokymo priemones. Tokių knygų tekstus ir paveikslėlius paprastai sugalvoja ir pagamina patys tėvai ir mokytojai. Kartais taktilinės knygos kuriamos pagal leidyklų reginčiųjų raštu išleistas knygas ar jų ištrauką – šiuo atveju patartina gauti leidyklos sutikimą kurti taktilinę knygos versiją (žr. apačioje: Evelina Daciūtė ir Aušra Kiudulaitė. „Laimė yra lapė“. Taktilinės knygos autoriai Gluosnė Norkutė, Lina Norkienė, Gintaras Norkus. 2019.).

Kuriam mažajam nepatinka klausytis pasakų? O jei tas žmogutis nemato iliustracijų – kaip smagu tyrinėti liečiamąją knygą, sukurtą pagal lietuvių liaudies pasaką, ir kartu klausyti, kaip ją skaito suaugęs žmogus. O dar smagiau, išmokus Brailio raštą, knygą skaityti pačiam. Labai retai, bet visgi pasitaiko taktilinių knygų pamatyti knygų mugėse, knygynuose, taip pat jų galima įsigyti iš užsienio leidyklų (užsienio kalbomis).

Nuostabu, jei taktilinė knyga vykusi, gerai parinkta jos tema, o knyga patvari ir kokybiška (įskaitant įrišimą, teksto Brailio ir reginčiųjų raštu kokybę, paveikslėlių raišką ir detalių pritvirtinimą). Tokia tarnaus ne vienam mažajam skaitytojui. Todėl patiems mažiausiems patartina knygas siūti iš tekstilės, o vyresniems galima daryti ir iš kartono, plastiko, terminio (mikrokapsulinio) popieriaus.

Nuotraukoje žemiau: LAB lankytojai susipažįsta su liečiamosiomis iliustracijomis užsimerkę.

Kaip kurti taktilinę knygą?

Liečiamieji paveikslėliai. Jų detales galima padaryti iškilias įvairiai – pavyzdžiui, pasidaryti iš tekstilės ir prisiūti prie pagrindo, kuris yra taip pat iš tekstilės. Galima detales iškirpti iš kartono, odos arba kitų medžiagų ir jas priklijuoti prie kartono lapų. Dar galima daryti reljefinius įspaudus kartone ar plastike – pastarieji paveikslėliai taps ne iškilūs, bet įgilinti. Yra dar viena galimybė – atspausdinti piešinius Brailio spausdintuvu. Tai liečiamasis piešinys iš Brailio rašto taškelių. Piešinį autoriai gali padaryti patys, parsisiuntę programėlę „BrlPaint“ iš svetainės [http://www.musuzodis.lt/index.php?n=5]. Turint paveikslėlio failą, jį atsispausdinti galima visur, kur tik yra kompiuterizuotas Brailio spausdintuvas. Pavyzdžiui, Lietuvos aklųjų bibliotekoje.

Techniškai sudėtingesnis būdas – kurti paveikslėlius iš miksrokapsulinio popieriaus (angl. swellpaper). Tai ypatingas popierius su mikropūslelėmis. Piešinį reikia nupiešti juodais dažais, tada jį įdėti į specialų pašildymo įrenginį. Juodos linijos įšyla labiau, popierius išsipučia, ir turime reljefinį piešinį. Tik reikia pastebėti, kad pašildymo įrenginys ir mikrokapsulinis popierius nepigiai kainuoja. Reikia paminėti liečiamąsias iliustracijas iš plastiko lakštų, gaminamas termoformavimo būdu. Jos ypač patvarios ir tinka sudėtingoms iliustracijoms gaminti, pavyzdžiui, architektūros objektams, ėjimo maršrutams, žemėlapiams, pastatų planams.

Tekstas. Taktilinė knyga be jokio teksto tinka visai mažiems vaikams. Prie puslapių gali būti pritvirtinami realūs daiktai. Tokios knygos padeda pažinti buitį, vaiko aplinką. Kartais jos vadinamos žaislinėmis knygomis. Augesni vaikai mielai skaito tekstus. Kuo vyresnis vaikas, tuo tekstas gali būti ilgesnis ir sudėtingesnis.

Knygoje esančio nors ir pačio trumpiausio teksto šriftas turi būti aiškus ir gana didelis (ne mažesnis nei 16 pt dydžio), kad tiktų silpnaregiams. Tekstas turi būti išspausdintas ir Brailio raštu, kad jį galėtų perskaityti nematantys vaikai. Knygos tekstas turi būti aiškus, taisyklingas, be gramatikos klaidų.

Spalvos ir kontrastas. Geros taktilinės knygos požymis – kontrastingos spalvos, jos skatina silpnai matančius vaikus ne tik naudoti regą, bet ją ir treniruoti.

Įrišimas. Svarbu, kad knygą būtų galima laisvai atversti ir kiekvienas puslapis gulėtų horizontaliai – lygiai atverstą knygą patogiausia skaityti pirštais. Todėl įrišimas (ar puslapių susiuvimas) turi netrukdyti knygos patogiai vartyti. Apačioje parodytas knygos įrišimas paprastomis priemonėmis. Puslapiuose išmuštos skylutės, o puslapiai tvarkingai suvarstyti virvute. Šią knygą patogu vartyti, lapai gražiai atsiverčia (Aino Pervik. „Paula baigia vaikų darželį“, iliustracijų iš mikrokapsulinio popieriaus autorė Diana Raudonienė. Leidykla „Nieko rimto“, 2008.).

Vaizdavimo ypatybės: taktilinėje knygoje pavaizduoti objektai turi atitikti tikrovę – žmogus turi būti su dviem rankomis, dviem kojomis, o šuo ar katinas – su keturiomis kojomis. Netinka vaizduoti veidus 3 / 4 kampu, taip pat nenaudokite perspektyvos – tokius paveikslėlius sunku suprasti liečiant pirštais. Dar svarbu, kad vaizduojamo objekto neužstotų pirmame plane esantis medis ar koks nors daiktas. Paveikslėlyje varna teisingai pavaizduota iš šono, matomos abi jos kojos. Kontrastui sustiprinti ant kartono paklijuotas ryškios spalvos foninis popieriaus lapas (iš knygos „Padainuok man apie aveles“. Dailininkė Regina Andriulaitytė. Vilniaus memorialinių muziejų direkcija, 2006.).

Knygos dydis. Knygų dydžiui apribojimų nėra, tačiau ją vaikams turi būti nesunku vartyti ir išlaikyti rankose, turi būti patogu pasidėti ant kelių. Tad geriausia rinktis maždaug A 4 formatą.

Temos. Kokią temą pasirinkti knygai? Kartais vaikai patys paprašo apie ką nors papasakoti, tuomet sukurti knygą labai lengva. Pavyzdžiui, paklausia, kur gyvena Kalėdų Senelis. Tema turi atitikti vaiko amžių. Mažiausiems – daiktų istorijos, pasakos, o vyresniems – augalų, gyvūnų pasaulis, sportas, laisvalaikio pomėgiai, kūno kalba, veido išraiškos (knyga „Miko nuotaikos“. Klaipėdos Regos ugdymo centro pedagogai, 2006).

Iš kokių medžiagų kurti taktilinę knygą?

Knygos iš audinių arba tekstilės yra labai patvarios, ilgalaikės, atlaiko dažną vartymą ir atidų tyrinėjimą. Iliustracijos prisiuvamos prie pagrindo, kurio spalva turi gerai skirtis nuo iliustracijos.

Pabaigus kurti puslapį su paveikslėliu, puslapio kraštai užsiuvami, vienas kraštas paliekamas neužsiūtas, nes į vidų sutvirtinimui reikia įdėti kartono arba plastiko lakštą. Pasiuvus 5–6 puslapius ir viršelius, jie sutvirtinami – tvirtai susiuvami. Dešinėje knygos pusėje turi būti lapai su paveikslėliais, kairėje – su tekstu. Knygos viršelyje nurodomas knygos pavadinimas ir autoriaus (autorių) pavardė, sukūrimo vieta ir metai. Jei nėra vietos, nes ten puikuojasi liečiamoji iliustracija, šiuos duomenis galima pateikti ant knygos trečio ar ketvirto viršelio.

Knygos iš kartono, popieriaus, odos, kailio ir kitų medžiagų. Jų liečiamieji paveikslėliai kuriami aplikacijos būdu – klijuojama ant kartono lakšto. Labai gerai, kai kūrybos metu paveikslėlius patikrina neregiai ir pasako, ar supranta, kas yra pavaizduota. Tekstas atspausdinamas Brailio raštu, stambiu reginčiųjų raštu ir įdedamas kairėje knygos pusėje. Kartoninė knyga įrišama šukomis.

Kur galima pamatyti taktilinių knygų pavyzdžių?

Lietuvos audiosensorinė biblioteka turi nedidelį taktilinių knygų fondą. Atvykus į biblioteką Vilniuje arba jos padalinius kituose Lietuvos miestuose, galima pamatyti knygų pavyzdžių. Knygos iš tekstilės skaitytojams išduodamos į namus. Kartoninėmis taktilinėmis knygomis galima naudotis tik bibliotekoje.

Pasitaikančios klaidos. Kartais paveikslėliuose pavaizduoti objektai neatitinka tikrovės. Šiame paveikslėlyje bitė turi keturias kojas, tačiau iš tiesų bitė jų turi šešias (knyga „Padainuok man apie aveles“. Dailininkė Regina Andriulaitytė. Vilniaus memorialinių muziejų direkcija, 2006.).

Pasitaiko, kad liečiamieji paveikslėliai nekontrastingi, todėl silpnaregiams juos sunku įžiūrėti, kaip, pavyzdžiui, šioje iliustracijoje iš knygos „Padainuok man apie aveles“.

Knygos Brailio raštu paprastai reljefinių iliustracijų neturi – per brangu, per daug laiko reikia joms sumanyti ir įgyvendinti, dažnai leidėjai neturi atitinkamų gebėjimų ir todėl sutrikusios regos vaikai lieka truputį nuskriausti. Tokia padėtis ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse. Taktilinės rankų darbo knygos užpildo šią spragą, jos lavina sutrikusios regos vaikų vaizduotę, padeda pamėgti knygas ir skaitymą, augina būsimus bibliotekos skaitytojus.

Apie taktilinių knygų konkursą

Lietuvos audiosensorinė biblioteka stengiasi plačiai paskleisti žinią visuomenėje apie taktilines knygas. Tai daro įvairiais būdais: ekskursijų metu pristato taktilines knygas lankytojams, aiškina apie šių knygų ypatybes ir jų gamybos būdus, rengia parodas, dalyvauja Vilniaus knygų mugėje, prisideda prie taktilinių knygų konkurso „Typhlo-Tactus“, vykstančio kas dveji metai, organizavimo. Jame dalyvaujame nuo 2007 metų. Mūsų bibliotekos indėlis: rengiame vietinius konkursus, atrenkame mūsų šalyje sukurtas taktilines knygas ir jas pristatome tarptautinei vertinimo komisijai. 2021 m. taip pat vyks šis įdomus konkursas. Pradėkime kurti knygas jau dabar!

S.196

S.196