2025-ųjų gruodžio 9 – 11 dienomis Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos patalpose vyko „Ability“ projekto antrasis mokslinių tyrimų etapas. Šį projektą vykdo Lietuvos ir Švedijos bendra komanda, kurią sudaro mokslininkai iš Švedijos ir neregiai tyrimo dalyviai iš Lietuvos. Tyrimu siekiama sukurti taktilinę plančetę, kuri kokybiškai atvaizduotų vizualius elementus, tačiau ją būtų galima įsigyti už prieinamą kainą. Pirmasis tyrimo etapas vyko birželio mėnesį, kuris yra aprašytas kitame šio tinklaraščio įraše, o šiandien pristatysime antrąjį tyrimo etapą.
Jei pirmajame etape tyrimas vyko fokus grupėse, šį kartą kiekvienas neregys tyrime dalyvavo individualiai. Iš pradžių tyrimo dalyvis turėjo testuoti programėlę, padedančią greičiau rašyti tekstą bei greičiau pasirinkti norimus jaustukus. Atsisėdęs prie plančetės, prijungtos prie įprastos kompiuterio klaviatūros, tyrimo dalyvis rašė lietuviškus žodžius ir galėjo iš duotų pasiūlymų pasirinkti parašyto žodžio linksnį. Rašyti buvo galima ir Brailio raštu, nes plančetė turėjo Brailio klavišus. Vėliau kiekvienas tyrimo dalyvis testavo sakinio rašymo funkciją. Parašęs sakinį, tyrimo dalyvis galėjo iš pasiūlymų rinktis sakinius. Žodžių ir sakinių rašymo funkcija nepasirodė labai efektyvi, nes kompiuterį arba Brailio raštą naudojantys neregiai yra pakankamai gerai įvaldę rašymo procesus, todėl jie rašo gan greitu tempu. Antroji užduotis su jaustukais buvo naudingesnė. Programėlėje parašius dvitaškį ir jaustukų pavadinimo pradžią anglų kalba, iškrisdavo keli jaustukai, iš kurių buvo galima pasirinkti norimą jaustuką. Kadangi jaustukų yra labai daug, ši funkcija tikrai padeda greičiau rasti norimą jaustuką.
Vėliau tyrimo dalyviai pereidavo prie kitų prietaisų t. y. Haptinės plančetės, kuri informaciją apie vizualius objektus suteikdavo garsiniu, bei haptiniu būdu per vibracinius dažnius bei taktilinės plančetės – Dotpad.
Iš pradžių kiekvieną vizualų objektą tyrimo dalyvis patirdavo haptiniu būdu, o vėliau tą patį objektą – taktiliniu būdu. Tyrimo dalyviai nagrinėjo kaip skiriasi Lietuvos ir Kinijos dydžiai, tyrinėjo Kinijoje esančius gamtos objektus, tokius kaip vandenynas, miškai, kalnai ir pievos. Kiekvienas gamtos objektas ant haptinės plančetės skleidė skirtingus garsus. Taip pat ekrano skaitymo programa lietuvių kalba įgarsindavo, koks objektas yra liečiamas. Taktiliniu būdu kiekvieną objektą buvo galima liečiant tyrinėti atskirai, T. Y. mišką, vandenyną ir kitus objektus.
Vėliau tyrimo dalyviai haptinėje plančetėje skaitė pasaką apie varną ir kranklį. Skaitydami pasakos tekstą, tyrimo dalyviai galėjo atsidaryti joje esančius vaizdus ir juos nagrinėti, haptiniu būdu pajusti vizualių elementų išsidėstymą, vėliau tas pats buvo daroma ant taktilinės plančetės, kurioje buvo galima kiekvieną vaizdą išskaidyti į atskirus elementus, pavyzdžiui, liesti tik varnos ir kranklio snapus ir palyginti jų dydžius.
Tokiu pačiu principu buvo nagrinėjama elektroninės drabužių parduotuvės imitacija, kurioje reikėjo išanalizuoti dviejų skirtingų batų T. Y. su žemu ir aukštu aulu, vaizdus. Haptinėje plančetėje liečiant batų dalis, ekrano skaitymo programa įgarsindavo kiekvieną liečiamą dalį, taip buvo galima nustatyti, kur yra bato priekis. Taktilinėje plančetėje buvo galima pajusti visą bato formą.
Vėliau kiekvienas tyrimo dalyvis nagrinėjo haptinį žemėlapį, vedantį nuo Vinco Kudirkos aikštės stotelės iki Arkikatedros bei Lietuvos aklųjų ir silpnaregių pastato. Haptinis atsakas, T. Y. objektų įgarsinimas bei vibraciniai dažniai padėjo susidaryti vaizdą apie objektų išsidėstymą žemėlapyje, tačiau sankryžų skaičiui nustatyti labiau pasitarnavo taktilinis žemėlapis.
Tyrimo dalyviai taip pat turėjo galimybę susipažinti su įvairiais vaikiškais paveikslėliais, pavyzdžiui, katino bei kelių muzikos instrumentų. Liečiant katino pilvą haptinėje plančetėje buvo girdimas murkimo, o liečiant galvą – miaukimo garsas. Taktilinis atvaizdas padėjo rasti katino galvą haptinėje plančetėje. Haptinėje plančetėje buvo galima išgirsti saksofono bei gitaros suderintą muziką bei pajusti instrumentų išsidėstymą.
Tyrimas užsibaigė keliais klausimais, kuriuose tam tikrus teiginius reikėjo įvertinti septinbalėje Licerto skalėje. Klausimai buvo susiję su tyrimo dalyvių nuomone apie kiekvieną tyrimo metu nagrinėtą funkciją bei tyrimo dalyvių nusiteikimą kiekvieną funkciją naudoti kasdieniame gyvenime.
Tyrimo metu dauguma tyrimo dalyvių konstatavo, jog geriausia vizualios informacijos perteikimo priemonė yra haptinio ir taktilinio būdų kombinavimas, nes haptinis būdas leidžia nustatyti objektų išsidėstymą, o taktilinis būdas suteikia galimybę pajusti objekto formą bei kontūrus.
Parengė Ugnė Žiilytė
Komentarai