Šiame numeryje (JVIB Volume 119 Issue 5, September–October 2025) yra apžvalginių straipsnių, kuriuose apibendrinami ankstesni tyrimai. Viename jų apžvelgiami tyrimai apie tai, kaip regos sutrikimas veikia kalbos vystymąsi, kitame – tyrimai apie neregių ar silpnaregių žmonių psichinę sveikatą. Kiti straipsniai nagrinėja mokytojų darbo kokybę, socialinį nerimą, tėvystę, reljefinių simbolių naudojimą mokiniams su daugialypiais sutrikimais ir kliūtis, trukdančias dalyvauti fizinėje veikloje.
Tai platus temų spektras. Jos dera su tomis, kurias nagrinėjo dr. Corinne Endreny Kirchner (1935–2025), buvusi žurnalo „Journal of Visual Impairment and Blindness“ mokslinė redaktorė. Dr. Rebecca Sheffield straipsnyje „In Memoriam“ rašo, kad dr. Kirchner žurnalo skaitytojams padėdavo geriau suprasti duomenų analizės ypatumus ir svarbą. Jos didžiulis indėlis į tiflologijos sritį buvo įvertintas – po mirties Amerikos aklųjų fondas šiai mokslininkei skyrė apdovanojimą.
Straipsnyje „In Memoriam“ prisimenamas dr. Kirchner gyvenimas ir mokslinė veikla, taip pat ir tai, kad ji rašė apie sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, senėjimo poveikį bei kaip geriau organizuoti paslaugas regos sutrikimų turintiems žmonėms. Kiekvienas šio numerio straipsnis tarytum tęsia dr. Kirchner darbą, nes visuose juose remiamasi tyrimų duomenimis siekiant išsiaiškinti, kaip galima geriau teikti paslaugas žmonėms, turintiems regos sutrikimų. O dabar – išsamiau apie šio numerio straipsnius.
Šiame numeryje rasite Carlijnos Veldhorst ir kolegų straipsnį apie ryšį tarp tėvų elgesio modelio ir regos sutrikimų turinčių mažamečių vaikų raidos, Serenos Micheletti straipsnį apie regos sutrikimų poveikį vaikų kalbos įgūdžiams, Saros E. Ivy darbą apie kompleksinės negalios mokiniams pritaikytą komunikacijos sistemą, kai naudojami reljefiniai ženklai, mokslininkų Yuexin Zhang ir kolegų straipsnį apie grupinę psichologinę pagalbą regos negalią turintiems vidurinės mokyklos mokiniams, padedančią mažinti socialinį nerimą, Mhairi Thurston ir kolegų straipsnį apie regos sutrikimų turinčių žmonių psichinę sveikatą ir susijusias intervencijas (ši apžvalginė studija apima 2016–2023 m. laikotarpį). Dar skaitykite Alexis Redford straipsnį, kuriame apžvelgta literatūra, susijusi su mokytojų nuomone apie savo darbo kokybę, taip pat Laurenos J. Lieberman straipsnį apie fizinio aktyvumo kliūtis vaikams ir jaunuoliams su regos sutrikimais.
Šiame numeryje pristatomas pakartotas leidimas knygos „Fizinis lavinimas ir sportas žmonėms su regos sutrikimais ir kurčneregyste: mokymo pagrindai“, 2-asis leidimas (Review of Physical Education and Sports for People with Visual Impairments and Deafblindness: Foundations of Instruction (2nd ed.), kurį 2025 m. išleido leidykla APH Press. Knygos autoriai: Lauren J. Lieberman, Paul E. Ponchillia, Susan V. Ponchillia, ISBN: 978-0-89128-554-0.
Galiausiai redaktorius dr. Robertas Wallas Emersonas pristato tris, jo nuomone, dėmesio vertus straipsnius, publikuotus įvairiuose pasaulio moksliniuose žurnaluose. Straipsniai skirti prieigos technologijų specialistams, tiflopedagogams ir reabilitacijos darbuotojams. Pirmajame, „British Journal of Visual Impairment“ žurnale paskelbtame straipsnyje, padedama suprasti dviejų populiariausių ekrano skaitymo įrangų – JAWS ir NVDA – skirtumus ir privalumus. Antrajame straipsnyje „Niekas nenori girdėti apie mūsų skausmą“, publikuotame Pietų Afrikoje leidžiamame žurnale „Disability and Society“, rašoma, kad gaunantys reabilitacijos paslaugas sutrikusios regos asmenys įtaria, jog specialistai neatsižvelgia į jų psichinės sveikatos poreikius. Trečiasis straipsnis pravers regos sutrikimų turinčių vaikų mokytojams ir tėvams. Tai žurnale „Child Neuropsychology“ paskelbtas straipsnis „Kaip vaikai, turintys regos sutrikimų dėl smegenų pažeidimo (CVI), siekia pagrindinių akademinių rezultatų 1 klasėje“ su intervencijų pasiūlymais pirmaklasiams, turintiems regos sutrikimų dėl smegenų žievės ar nugaros smegenų pažeidimo. Paprastai jie pasiekia prastesnių rezultatų nei tipiškai besivystantys mokiniai, tačiau taip būna ne visada. Patarimai gali padėti geriau struktūrizuoti intervencijas, kad jos būtų nukreiptos į tas sritis, kuriose CVI turintiems mokiniams labiausiai reikia pagalbos.
Žurnalą skaitykite atvykę į biblioteką Vilniuje.
Apžvalgą parengė Audronė Gendvilienė
