Prieinama ir aiški komunikacija – pasiekti auditoriją ir parodyti lyderystę

Visi žino, kad psichologiškai sunkiais laikais labai svarbu aiškiai ir prieinamai bendrauti.

Ukrainos karo akivaizdoje žmonės gali jausti sielvartą ir neviltį. Kai kurios žmonių grupės, įskaitant veteranus, imigrantus ir pabėgėlius, gali patirti potrauminį stresą. Prasta savijauta gali paralyžiuoti, pakenkti sveikatai bei kasdien atliekamiems darbams. Todėl sunkiais laikais visuomenei reikia lyderių. Visuomenei svarbūs veikėjai bei grupių vadovai spaudžiami garsiai išsakyti savo poziciją, perduoti svarbią informaciją, palaikyti ir suburti žmones.

Jūs galite padėti žmonėms mažindami jų jaučiamą neapibrėžtumą, kuris sukelia nerimą, baimę ir stresą. Šiais laikais įrankiai tam padaryti prieinami labiau nei bet kada. Tie įrankiai – tai jūsų socialiniai tinklai, interneto svetainės bei naujienų portalai.

Mokėjimas perduoti žinutę visiems ir mokėjimas ją perduoti aiškiai rodo, kad žinutės siuntėjas geba susidoroti su tuo, kas perduodama. O tai neabejotinai yra lyderystės bruožas.

Ar visiems žinutė prieinama vienodai?

Jeigu jūsų teikiamos paslaugos yra skirtos plačiai visuomenei, tikėtina, norite, kad jūsų teikiama informacija pasiektų kuo daugiau žmonių. Mūsų visuomenę sudaro įvairius gebėjimus ir galimybes turintys žmonės.

1. Žmonės turintys sutrikimų, dėl kurių darosi sunkiau suprasti įprastą tekstą. Lietuvoje 15 proc. gyventojų turi sutrikimų, dėl kurių darosi sunkiau suprasti įprastą tekstą (demenciją, autizmo spektro sutrikimą, disleksiją ir kt.). Auditorijos dalis, dažniau susidurianti su sveikatos sutrikimais, nuolat auga. 2020 m. pradžioje šalyje gyveno 556 tūkst. (19,9 proc.) 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių. Eurostat prognozuoja, kad 2030 m. beveik trečdalį Lietuvos gyventojų sudarys pagyvenę asmenys. Dėl senatvinių pakitimų gali būti sunkiau sutelkti dėmesį ar suvokti daugiaprasmį tekstą.
2. Žmonės patiriantys psichologinę įtampą. Informaciją taip pat sunkiau suprasti, kai asmuo išgyvena stresą, yra patyręs traumą ar turi kitų intensyvių psichologinių išgyvenimų. Dabartiniame kontekste tokių žmonių skaičius išaugo. Jaučiama psichologinė įtampa turi įtakos kognityviniams gebėjimams bei koncentracijai. Taip yra todėl, kad prastai besijaučiančio žmogaus smegenys yra nuolatinėje budrumo būsenoje, be to, pasireiškia įvairūs fiziniai simptomai. Įtampą jaučiančiam žmogui pakinta smegenų priekinės žievės, atsakingos už koncentraciją ir informacijos apdorojimą, veikla. Dėl to žmogus, nors ir mechaniškai, kaip mašina, gali perskaityti žodžius, bet negali pilnai pasinaudoti aukštesnėmis smegenų funkcijomis ir suprasti žinutės prasmės.
3. Žmonės susiduriantys su informacijos gausa. Kita vertus, kadangi tekstinio turinio tik daugėja, kiekvienas žmogus filtruoja informaciją, kad išsirinktų svarbiausią. Abstrakčias, ne iki galo suprastas žinutes žmogaus smegenys užpildo. Kaip gerai šie procesai bus atlikti, gali lemti tuo metu jaučiamos emocijos. Jei jaučiama baimė ir nerimas – žinutės gali būti suprasta klaidingai.
4. Žmonės, kuriems lietuvių kalba nėra gimtoji. 2021 m. į Lietuvą atvyko 110 tūkst. žmonių. Šiemet Lietuva jau sulaukė beveik 30 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos. Visiems šiems žmonėms taip pat reikia informacijos. Jie lietuvių kalbos dar tik mokosi. Kai informacija pateikiama ne gimtąja kalba ir yra sudėtinga, ji gali būti nevisiškai suprantama.Taigi, dėl įvairių priežasčių didelė visuomenės dalis gali nesuprasti jūsų informacijos, jei ji perteikta nepakankamai aiškiai: jei tekstas parašytas painiais sakiniais, ilgomis pastraipomis, naudojant sudėtingą dizainą.

Kaip elgtis su informacija, kad ji būtų suprantama kuo didesnei daliai žmonių?

Norint, kad tekstas būtų suprantamas kuo didesnei daliai žmonių, jį formuluojant galima vadovautis lengvai suprantamos kalbos (angl. Easy-to-read) principais. Pristatysime pačius svarbiausius.

1. Trumpos žinutės. Trumpos žinutės suprantamos lengviau bei efektyviau įsimenamos. Jei tekstas ilgas, jį patogiau sekti, kai yra suskirstytas į mažesnes dalis, pastraipas. Be to, ilgesniame tekste geriau priminti skaitytojui, kaip temos tarpusavyje susijusios, nei tikėtis, kad jis jas prisimins – informacijos pakartojimas sumažina įtampą sekant tekstą.
2. Tiesioginės prasmės. Tekstas aiškus tampa tada, kai naudojamos tiesioginės žodžių reikšmės. Analogijos, metaforos puošia tekstą stilistiškai, tačiau kai informacija yra itin svarbi, jų reikėtų vengti. Netiesioginės prasmės apsunkina pagrindinės perduodamos minties supratimą. Ypač reikėtų vengti perkeltinėmis prasmėmis naudoti žodžius, kurių prasmė yra jautriai priimama dabartiniame kontekste (pavyzdžiui, pristatant sėkmingus pardavimus nederėtų sakyti „paėmėm rinką plačiu frontu“).
3. Minimalistinis dizainas. Taip pat svarbus ir aiškus teksto pateikimas. Tam padeda aiškus beserifis šriftas, pavyzdžiui, „Arial“, „Verdana“, „Tahoma“, „Calibri“. Be to, siūloma, kad tekstas būtų ne mažesnis nei 12 pt dydžio, o tarpai tarp eilučių būtų 1,5 eilutės. Patariame vengti netipiško teksto pateikimo: pasviruoju šriftu, pabraukto teksto, teksto vien didžiosiomis raidėmis, suspausto šrifto. Išlaikykite gerą kontrastą tarp teksto ir fono, kuriame jis pateikiamas. Nerašykite ant paveiksliuko.

Gebėjimas pateikti informaciją aiškiai ir suprantamai ateityje bus dar labiau reikalingas.

Informacija padeda mums visiems priimti sprendimus bei dalyvauti visuomenės gyvenime. Aiškus žinutės pateikimas demonstruoja jos siuntėjo gerus komunikacinius įgūdžius bei pagarbą jos gavėjui.

Kartais būdas, kuriuo siunčiame ir gauname informaciją, yra svarbesnis už pačią informaciją. „Medium is the message“, – sakė žymusis medijų tyrinėtojas Marshall McLuhan.

Neabejojame – gebėjimas pateikti informaciją aiškiai ir suprantamai ateityje bus gyvybiškai būtinas.

Parengė LAB vyriausioji metodininkė Vykinta Parčiauskaitė, v.parciauskaite@labiblioteka.lt

Daugiau informacijos:

https://labiblioteka.lt/data/public/uploads/2021/12/skaitiniu-valandele_5.pdf

http://disleksija.labiblioteka.lt

Iliustracijos paimtos iš pexels.com (CC-BY licenzija)