Leidėjų sąmoningumas. Tarptautinio projekto APACE, kurio viena iš partnerių yra ir Lietuvos audiosensorinė biblioteka, atlikto tyrimo ataskaita rodo, kad 70,5 proc. tyrime dalyvavusių Europos leidėjų mano, kad Europos prieinamumo aktas turės įtakos jų veiklai. 13,3 proc. leidėjų teigia, kad Europos prieinamumo aktas įtakos jų leidybos procesams neturės.
Labai mažos įmonės. Tai leidyklos, kuriose dirba mažiau kaip 10 darbuotojų ir kurių metinės pajamos neviršija 2 mln. eurų.
30 proc. tyrime dalyvavusių labai mažų leidyklų nurodo, kad šiuo metu leidžia prieinamas skaitmenines knygas, o 34,3 proc. planuoja pradėti leisti iki 2024 m. pabaigos. Nors labai mažoms leidykloms nėra privalomi Europos prieinamumo akto reikalavimai, didelė dalis (52 proc.) jų mano, kad Prieinamumo akto įsigaliojimas gali turėti įtakos šių leidyklų veiklai. Nepaisant to, 74,4 proc. labai mažų leidyklų nėra paskyrusios biudžeto dalies prieinamumo reikalavimų užtikrinimui jų leidžiamose skaitmeninėse knygose.
Skaitmeninės knygos, prieinami formatai. Skaitmenines knygas šiuo metu leidžia 80,3 proc. APACE tyrime dalyvavusių Europos leidėjų, tačiau tik 37,4 proc. teigia, kad jos yra prieinamos. Dar 37,4 proc. planuoja pradėti rengti prieinamus leidinius iki 2024 m. pabaigos.
Prieinamiausiu skaitmeninių knygų formatu laikomas EPUB3, turintis dinamišką maketą (angl. reflowable layout). 43,8 proc. tyrime dalyvavusių leidėjų šį formatą renkasi dažniausiai leisdami prieinamas skaitmenines knygas, t. y. daugiau nei 75 proc. prieinamų skaitmeninių knygų išleidžiama EPUB3 formatu.
Žmogiškieji ištekliai ir įgūdžiai. 32,9 proc. tyrime dalyvavusių Europos leidėjų būtent prieinamumo klausimams yra įdarbinę / paskyrę atsakingą specialistą. 42,3 proc. tyrimo dalyvių nurodė, kad jų darbuotojai bendradarbiauja su išorės paslaugų tiekėjais tam, kad užtikrintų savo leidinių prieinamumą, o 30,8 proc. leidyklų turi vidinių resursų – kompetencijų, žmogiškųjų išteklių, reikalingų užtikrinti skaitmeninių leidinių prieinamumą.
Įgūdžiai, reikalingi užtikrinti leidinių prieinamumą konkrečiame leidybos etape, procentaliai pasiskirsto skirtingai tarp leidyklos darbuotojų ir išorės paslaugų tiekėjų:
- prieinamų leidinių (angl. born-accessible publications) parengimas (vidiniai resursai 32,9 % vs. išorės paslaugų tiekėjai 42,2 %);
- leidinių prieinamumo patikra (42,8 % vs. 41,0 %);
- iliustracijoms reikalingų alternatyviųjų aprašų parengimas (54,9 % vs. 32,9 %);
- prieinamumo metaduomenų kūrimas (41,6 % vs. 35,8 %);
- prieinamų internetinių svetainių kūrimas / jų prieinamumo užtikrinimas (29,5 % vs. 40,5 %).
Specialiosios priemonės ir biudžetas. Nors 42 proc. APACE tyrime dalyvavusių Europos leidėjų jau ėmėsi priemonių, siekdamos įgyvendinti Prieinamumo akto nuostatas, o 24,9 proc. kuria strategijas arba vertina akto poveikį leidyklos veiklai, daugiau nei pusė, t. y. 62,4 proc., tyrime dalyvavusių leidyklų dar nėra paskyrusios konkrečios biudžeto dalies Prieinamumo akto reikalavimams įgyvendinti. Šis procentas yra didesnis tarp labai mažų leidyklų (74,4 proc.), lyginant su leidyklomis, kurių metinė apyvarta viršija 10 mln. eurų (45,3 proc.).
Nors leidėjai rodo didelį susidomėjimą ir poreikį mokymams prieinamumo tema, 93,1 proc. teigė, kad jiems nepavyko gauti finansavimo prieinamumo mokymų programoms.
Metaduomenys ir skaitmeninių teisių valdymas (DRM). Europos prieinamumo aktas įpareigoja, kad galutiniams vartotojams, tyrimo kontekste – skaitmeninių knygų skaitytojams, būtų pateikiama išsami informacija apie gaminių ir paslaugų prieinamumą per platinimo kanalus. Remiantis APACE tyrimu, šiuo metu 59,6 proc. leidėjų įtraukia prieinamumo metaduomenis į savo skaitmenines knygas: 67 proc. iš jų naudoja EPUB prieinamumo metaduomenis, o 41,9 proc. – ONIX.
Tuo tarpu dažniausiai naudojami skaitmeninių teisių valdymo (DRM) sprendimai, kuriais užtikrinama skaitmeninio turinio apsauga po pardavimų – tai vandenženkliai (32 proc.) ir Adobe DRM (25 proc.). Readium LCP, kuris priešingai nei anksčiau įvardytos programinės įrangos yra visiškai prieinamas ir neblokuoja pagalbinių technologijų, pavyzdžiui, ekrano skaitymo programų, naudojamas tik 5,8 proc. tyrime dalyvavusių leidėjų.
Bibliotekos, aptarnaujančios žmones su regos sutrikimais. APACE tyrime dalyvavo 14 Europos šalių bibliotekų: tai valstybės finansuojamos organizacijos, siūlančios prieinamus leidinius ne vienu formatu, tinkančiu žmonėms su įvairiais sutrikimais, įskaitant neregystę, silpnaregystę, disleksiją, mokymosi sunkumus, motorinius sutrikimus, fizinę negalią, intelekto negalią, afaziją, ADHD, kompleksinius sutrikimus. 13 iš 14 tyrime dalyvavusių bibliotekų rengia ir platina knygas Brailio raštu, 7 – taktilines knygas ir knygas dideliu šriftu. Kalbant apie skaitmeninius formatus, 7 iš 14 tyrime dalyvavusių bibliotekų platina leidinius Word, o 6 – PDF formatu. Tuo tarpu tik kelios bibliotekos siūlo EPUB, EPUB su teksto ir garso sinchronizacija, XML failus ir garsines knygas.
11 iš 14 tyrime dalyvavusių bibliotekų naudoja specializuotą DAISY formatą, įskaitant DAISY garso ir DAISY teksto su garso sinchronizacija formatus, kuriuos galima skaityti tik su specialiais DAISY grotuvais.
Su detalia tyrimo ataskaita nuo spalio 16 d. kviečiame susipažinti APACE projekto int. svetainėje: https://www.europeanaccessibilitydirectory.eu/.
Komentarai