Svarbiausios datos
Nieko niekada nenoriu kurti nei daryti, jei nesu visiškai įsitikinęs darbo reikalingumu ir realumu. Tai yra nieko nedarau aklai.
A. Jonynas
SVARBIAUSIOS GYVENIMO IR KŪRYBOS DATOS
| 1923 12 14 | gimė Antanas Jonynas |
| 1930–1933 |
mokėsi Alytaus pradžios mokykloje |
| 1933–1940 | mokėsi Alytaus gimnazijoje |
| 1940 balandis |
neteko regėjimo |
| 1941–1944 |
mokėsi ir gyveno Kauno aklųjų institute |
| 1942–1944 | mokėsi Kauno mokytojų seminarijoje |
| 1943 |
pasirodė pirmieji eilėraščiai periodikoje |
| nuo 1944 spalio 4 d. |
dirbo Lietuvos aklųjų draugijos organizacinio biuro pirmininku |
| 1944–1946 |
studijavo Vilniaus universitete |
| nuo 1946 |
LTSR rašytojų sąjungos jaunųjų sekcijos narys |
| 1947 balandžio 30 d. |
pirmajame Lietuvos aklųjų draugijos suvažiavime išrinktas Centro valdybos prezidiumo pirmininku |
| 1947–1963 |
dirbo Lietuvos aklųjų draugijos centro valdybos prezidiumo pirmininku: 1947 balandis – 1951 rugpjūtis; 1952 rugsėjis –1954 balandis; 1962 rugsėjis – 1963 rugpjūtis |
| 1949 |
pasirodė pirmasis eilėraščių rinkinys „Kovotojų dainos“ |
| 1949 |
priimtas į Lietuvos TSR rašytojų sąjungą |
| 1950 |
išspausdinta poema „Draugui Stalinui“, parašyta drauge su J. Macevičiumi |
| 1951–1952 |
studijavo Maskvos M. Gorkio literatūros institute |
| 1952 | išleista antroji lyrikos knyga „Kad klestėtų žemė“ |
| 1952 |
vedė Stasę Apuokaitę |
| 1954–1962 |
dirbo „Literatūros ir meno“, „Pergalės“ redakcijose (su pertraukomis) |
| 1956 |
išleista pirmoji knygutė vaikams „Išvažiuojam“ |
| 1957 |
išleista trečioji lyrikos knyga „Apmąstymai“; su K. Kubilinsku išleido satyrinių eilėraščių rinkinį „Pernykštis sniegas“ |
| 1958–1959 |
organizavo žurnalo „Moksleivis“ leidimą, dirbo vyriausiuoju redaktoriumi |
| 1959 |
išleista antroji knyga vaikams„Erškėtrožė“; rašytojo iniciatyva pradėtas leisti LAD CV žurnalas „Mūsų žodis“ |
| 1959–1965 | Lietuvos TSR rašytojų sąjungos valdybos prezidiumo narys |
| 1960 |
kartu su J. Požėra parašė kino scenarijų „Vyturys – žemės paukštis“ |
| 1961 |
drauge su J. Požėra parašė dokumentinę apybraižą „Tu – mano kraujas gyvas“ |
| 1962 |
išleistos satyrinės apysakos „Paskutinė vakarienė“, „Žinok, ką pasakys vyriausiasis“ |
| 1963–1964 |
Lietuvos aklųjų draugijos leidyklos organizatorius ir direktorius |
| 1965 |
išleista lyrikos knyga „Ateina įkvėpimas“, apysaka ir apsakymų rinkinys „Laimės ratas“, satyrinė apysaka „Šventieji žiedžia puodus“ |
| 1967 |
išleista apysaka vaikams „Protingojo Princo klajonės“ |
| 1967–1969 |
Lietuvos aklųjų draugijos leidyklos Tiflologinės literatūros redakcijos vedėjas |
| 1969–1970 |
Lietuvos TSR rašytojų sąjungos poezijos konsultantas |
| nuo 1970 |
Lietuvos TSR rašytojų sąjungos valdybos narys |
| 1971–1973 |
Lietuvos aklųjų draugijos eksperimentinės įmonės Tiflologijos ir darbo mokslinio organizavimo skyriaus darbuotojas |
| 1973 |
suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio kultūros veikėjo vardas; išleistas lyrikos rinkinys „Pasiryžimo metas“ |
| 1974 |
už knygą „Pasiryžimo metas“ paskirta Lietuvos TSR respublikinė premija |
| 1975 |
išleista eiliuotos satyros ir humoro rinktinė „Juokingos epitafijos. Misterija“ |
| 1976 |
liepos 5 dieną mirė Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse |
| 1977 |
už kūrybą (po mirties) paskirta Lietuvos aklųjų draugijos meno premija |
| 1978 | išėjo eilėraščių knyga „Su širdies mandatu“; literatūros kritikos ir publicistikos straipsnių rinkinys „Prie gyvo šaltinio“ |
| 1979 |
leidykla „Mintis“ išleido publicistinių straipsnių rinkinį „Žmogiškoji reabilitacija“ |
| 1979 |
Lietuvos aklųjų draugijos centro valdyba už knygą „Žmogiškoji reabilitacija“ (po mirties) paskyrė tiflologinę premiją |
| 1980–1987 | išleistas Antano Jonyno kūrinių serijos šešiatomis |
S.154
