Lietuvos audiosensorinė biblioteka prenumeruoja žurnalą „Journal of Visual Impairment and Blindness“, popieriuje išspausdintą ir elektroninį. Šį ir kitus numerius skaitykite atvykę į LAB Vilniuje.
Penktajame numeryje rašoma apie mokslininkės Kim T. Zebehazy ir kolegų tyrimą, susijusį su neregius aptarnaujančių specialistų darbo krūviu Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kalbama apie šiuos specialistus – tiflopedagogus, orientacijos ir mobilumo instruktorius bei abi šias profesijas turinčius žmones. Išanalizavus 834 specialistų demografinius ir darbo krūvio duomenis, aprašomosios ir inferencinės statistikos būdais palyginti jų darbo krūviai pagal pareigybes, kasdienes užduotis, paslaugų teikimo modelį ir regioną. Rezultatai parodė, kad vidutinis darbo krūvis JAV regionuose nėra vienodas. Kai kur specialistams tenka dirbti su vos keliais, kitur su daugiau kaip 100 mokinių. Pasirodo, regos sutrikimų turintiems mokiniams šalyje neužtikrinamos vienodos paslaugos, o specialistams – vienodas darbo krūvis.
Toliau skaitykite straipsnį apie potencialias kliūtis, su kuriomis susiduria sutrikusios regos mokiniai internetinėse mokymo platformose. Jo autorė Rebecca Bryant Penrose teigia, kad internetinės mokymo priemonės sparčiai populiarėja, bet jos nėra pritaikytos neįgaliesiems. Rekomenduojama per rašymo pamokas naudoti populiarią, bet labai daug grafikos naudojančią nuotolinio mokymo platformą „Padlet“. Aprašoma, kokiais būdais sutrikusios regos mokiniai galėtų dalyvauti bendroje klasės veikloje, pateikiami sutrikusios regos mokinių atsiliepimai apie šią platformą ir kitų technologijų prieinamumo problemas. Teigiama, kad internetinių mokymo priemonių skaičius ir įvairovė ateityje didės, o daugialypės terpės priemonės įtraukiamos į visų klasių mokymo programas. Jos nuolat keičiamos naujomis, tad neišvengiamai atsiranda naujų prieinamumo kliūčių. Atlikus nedidelius, apgalvotus, tikslingus pakeitimus visgi įmanoma užtikrinti, kad kiekvienas galėtų nuotoliniu būdu mokytis ir atskleisti savo stipriąsias savybes. Tai geriau, nei neįgalius mokinius atleisti nuo užduoties, kurią atlieka visa klasė, ar sukurti „specialią“ užduotį, nes tai dar labiau neįgalius vaikus išskirs iš klasės. Pasak autorės, įtraukios nuotolinio mokymo priemonės skatina norą mokytis, stiprina bendrumo jausmą, neįgalūs mokiniai geriau mokosi, o tai naudinga visiems.
Kito straipsnio autorės Maria Lepore-Stevens ir Heather Schugar nagrinėja, kaip sprendimus priima regos sutrikimų turintys jaunuoliai, dalyvaujantys vasaros sporto stovyklos veiklose. Jos gilinasi į psichologinę temą – neregių ir silpnaregių gebėjimą savarankiškai apsispręsti. Apklausa buvo atlikta Vidurio Atlanto sporto stovykloje, skirtoje regos sutrikimų turintiems jaunuoliams. Anketą parengė Amerikos tyrimų institutas (AIR). Mokinių klausta apie gebėjimą priimti savarankiškus sprendimus sporto stovykloje, klasėje ir namuose. Po apklausos vyko pokalbiai su sportininkais ir jų treneriais. Iš atsakymų paaiškėjo, kad jaunieji sportininkai turi geresnes galimybes priimti savarankiškus sprendimus stovykloje, o ne namuose ar mokykloje. Sportininkai teigė, kad stovyklos aplinka sudaro sąlygas išmokti savarankiškai apsispręsti, tam padeda puikūs santykiai su treneriais ir kitais sportininkais, teikiama emocinė parama, pasirūpinta įtrauktimi. Kaip tyrimo trūkumai buvo nurodyta nedidelė imtis, trumpai trukęs duomenų rinkimas, triukšminga aplinka. Tyrimo praktinė nauda ta, kad juo naudodamiesi pedagogai gali mokyti apsisprendimo mokyklose. Sporto stovyklos teigiami aspektai, kuriuos patariama perkelti į bendrojo ugdymo mokyklas – mažas mokinių ir darbuotojų santykis, galimybė užsiimti adaptuotomis sporto šakomis, galimybė visą dieną atsižvelgti į savo interesus ir mokytis kelti tikslus.
Toliau skaitykite apie tai, kaip turintieji „Argus II“ tinklainės protezus naudojasi šunimis. Marine Flourence su bendraautoriais tyrė, ar tinklainės protezus „Argus II“ turintys neregiai geriau orientuojasi aplinkoje, vaikščiodami su šunimis vedliais. Tyrimas atskleidė protezų naudą, jie tikrai padeda orientuojantis aplinkoje, kartu padeda suprasti šunų vedlių elgesį, jų elgesio motyvus, neregiai geriau aptinka ir apeina netikėtas kliūtis, pavyzdžiui, netinkamose ar neįprastose vietose pastatytas transporto priemones. Turintieji „Argus II“ protezus suprasdavo, kodėl šuo vedlys nukrypo nuo įprasto maršruto, kas atitraukė šuns vedlio dėmesį. Pagerėdavo šeimininkų ir šunų vedlių komandinis darbas. Tyrėjai nustatė, kad kai šuo vedlys ir „Argus II“ sistema naudojami kartu, šuns ir žmogaus komanda dirba taip pat gerai, o gal net geriau, nei naudojant kiekvieną iš šių priemonių atskirai. Tyrimo dalyviai jautėsi drąsesni, emociškai stipresni, labiau pasitikėjo savimi, stipriau motyvuoti, taip pat paminėjo didesnį savarankiškumo jausmą ir geresnę gyvenimo kokybę.
Kitas straipsnis – profesinės reabilitacijos darbuotojos Cantrice Motiff rašinys, paremtas kasdiene praktika, apie kontrolinių sąrašų naudą konsultuojant neregius. Ji primena, kad nuolat didėja profesinės reabilitacijos konsultantų darbo krūvis, dažnai keičiasi įstatymai, slegia didelė atsakomybė. Reabilitacijos konsultantams reikia aprėpti daugybę dalykų, norint padėti darbo ieškantiems neregiams. Kad nieko nepamirštų, Cantrice Motiff sudaro kontrolinius sąrašus. Jie gali būti naudojami kasdieniame gyvenime, pavyzdžiui, tai būtų pirkinių sąrašai arba atliktinų svarbių darbų sąrašai. Tokie sąrašai praverčia ir darbe. Kaip pavyzdys pateikiamas sąrašas veiksmų, kuriuos turi atlikti konsultantas, ieškantis neregiui darbo vietos: susisiekti su darbdaviu ir patikrinti, ar darbo vieta neužimta; įsitikinti, kad kandidatas į darbo vietą supranta pareigybės reikalavimus; peržiūrėti naujausią darbo ieškančiojo gyvenimo aprašymą; patikrinti, ar kandidato į darbo vietą rekomendacijos yra patikimos.
Po pirmųjų susitikimų su darbo ieškančiais asmenimis, kuriems teikiamos profesinės reabilitacijos paslaugos, autorė sudaro sąrašą paslaugų, kurios jiems būtų naudingos: profesinių gebėjimų įvertinimas; naudojimosi pagalbinėmis technologijomis įvertinimas; konsultavimas ir profesinis orientavimas; darbo konsultanto paslaugos.
Panašiai autorė sudaro kasdienių darbų sąrašus, kad nepamirštų, kam turi tą dieną paskambinti, kokių įmonių veiklą turi išnagrinėti. Kontroliniai sąrašai padeda nieko nepamiršti, nes atmintis kartais paveda.
Kitas straipsnis – apie sutrikusios regos žmonių miego trukmės tendencijas JAV 2011–2020 m. laikotarpiu. Mokslininkė Phoebe M. Tran su kolegomis rėmėsi Elgsenos rizikos veiksnių stebėjimo sistemos (ERVSS) tyrimo duomenimis. Išanalizavus šį tyrimą matyti, kad tarp suaugusių asmenų, turinčių regos sutrikimų, trumpesnė miego trukmė pasitaiko gerokai dažniau nei tarp asmenų be regos sutrikimų. Trumpesnė miego trukmė buvo ypač dažna tarp jaunesnių nei 65 metų amžiaus regos sutrikimų turinčių asmenų. Be to, per pastarąjį dešimtmetį gerokai padaugėjo trumpiau miegančių regos sutrikimų turinčių asmenų, neatsižvelgiant į jų amžių.
Atkreipiamas dėmesys, kad trumpa miego trukmė gali būti įvairių ligų, tokių kaip miego apnėja, chroniškas skausmas ar hiperaktyvi šlapimo pūslė, simptomas. Nors įrodyta, kad gyvai arba nuotoliu teikiama miego terapija ir kognityvinė elgesio terapija gerina miego kokybę šių būklių atvejais, reikalingi tolesni tyrimai, kad būtų galima nustatyti, ar šios išvados tinka ir regos sutrikimų turintiems žmonėms
Dar šiame numeryje skaitykite apie navigacijose pasitaikančias klaidas, kai autobusų stotelių vieta nustatoma klaidingai. Navigacijos klaidos gadina nematančių ir silpnai matančių žmonių gyvenimą. Tyrimą atliko Jungtinių Valstijų mokslininkai Gang Luo ir Šrinivas Pundlikas. Pasak jų, tranzito duomenų erdvinį elementą daugiausia sudaro autobusų stotelių vietos. Žmonėms, turintiems regėjimo negalią, atvirų tranzito duomenų, kuriais remiantis planuojami maršrutai, tikslumas yra ypač svarbus. Bet jei tarp tikrosios autobusų stotelės vietos ir vietos, į kurią regos negalią turintį asmenį nukreipia „Google Maps“ arba kitos navigacijos programos ar programėlės, naudojančios atviruosius duomenis, yra didelis atotrūkis, didelė tikimybė, kad neregys pražiopsos autobusą. Apie šią problemą pranešė regos negalią turintys autobusų keleiviai, kurie navigacijai naudoja išmaniuosius telefonus.
Siekdami įvertinti autobusų stotelių vietos nustatymo tikslumą, straipsnio autoriai ištyrė 174 autobusų stoteles, kurias aptarnauja Masačusetso įlankos transporto tarnyba (MBTA) šešiuose Bostono priemiesčiuose.
Iš 174 autobusų ištirtų stotelių devynios nebuvo pažymėtos „Google Maps“ žemėlapyje, o keturiose iš pažymėtųjų nebuvo fizinių stotelės ženklų. Kitų autobusų stotelių vidutinė vietos nustatymo paklaida buvo 17,5 metro, o net 23 proc. stotelių paklaida siekė daugiau nei 26 metrus, o tai dvigubai daugiau už autobuso ilgį.
Tyrimo rezultatai rodo, kad žemėlapių sudarymo klaidos gali tapti rimta problema regos sutrikimų turintiems keleiviams. Autoriai siūlo nieko nelaukiant imtis veiksmų, kad neregiai galėtų tiksliai surasti autobusų stoteles navigacijos priemonėmis.
Ir galiausiai skaitykite Roberto Wallo Emersono pamąstymus apie mokslinių duomenų analizavimą, parametrinių ir neparametrinių analizių subtilybes.
Besidomintiems statistika Emersonas rekomenduoja susipažinti su tyrimu „Sutrikusios regos asmenų, turinčių ir neturinčių intelekto sutrikimų, prisitaikymo įgūdžiai“ (autoriai van der Aa, Jonker ir kiti). Jame išsamiai paaiškinta, kaip atliekama surinktų duomenų analizė ir ką dažniausiai daro mokslininkai. Minėtame tyrime dalyvavo keturios regos sutrikimų turinčių dalyvių grupės: silpnaregiai su intelekto negalia (IN), silpnaregiai be IN, neregiai su IN ir neregiai be IN. Grupių dydžiai buvo nuo 34 iki 78. Taip pat tyrėjai turėjo 2661 reginčių asmenų su IN ir be IN duomenis, kurie jiems tapo atskaitos tašku. Buvo atliktas adaptacinių gebėjimų testas ir rezultatai gauti iš šių sričių: savipriežiūros, buitinių įgūdžių, bendravimo įgūdžių, prisitaikymo gyventi visuomenėje, mokykloje įgytų įgūdžių taikymo, elgesio su pinigais, gebėjimo naudotis paštu, dienos struktūros turėjimo ir gebėjimo atsakingai rinktis. Dar prieš tyrimą mokslininkai nusprendė, ką ir kokiu būdu jie matuos. Tai lėmė, kokios rūšies duomenų analizė bus taikoma. Jei suplanuota tirti kelias gana dideles dalyvių grupes, tikėtina, kad bus taikomas dispersinės analizės (ANOVA) metodas. Jei bus tik dvi dalyvių grupės arba duomenys bus imami iš dviejų skirtingų laikotarpių, vietovių ar kitų konstruktų, tikėtina, kad bus taikomas t-testas. Tačiau šie analitiniai nustatymai yra tik planai. Todėl Emersonas ir teigia, kad nuo gautų duomenų priklauso, kokios iš tiesų analizės rūšys bus taikomos.
Parengė Audronė Gendvilienė.
Komentarai