Daugelis vaikų su regos sutrikimais turi reginčių brolių ir seserų. Carola Lagrange įvertinusi apklausos, kurioje dalyvavo šeimos, auginančios regos sutrikimų turinčius vaikus, pasakoja, kad kiekvienoje šeimoje seserų ir brolių santykiai yra skirtingi. Amžiaus skirtumas tarp vaikų taip pat turi įtakos regos sutrikimų suvokimui. Vaikams sunkiau žaisti kartu judriuosius žaidimus atvirame ore, pavyzdžiui žaisti su kamuoliu ar slėpynes, bet kiekvienas nepriklausomai nuo to, ar turi brolių bei seserų su regos sutrikimais, turi savo mėgstamus užsiėmimus bei žaidimus ir skiria laiko savo mėgstamiems užsiėmimams bei veikloms.
Plačiau ji pasakoja apie šeimą, auginančią tris vaikus, iš kurių viena dukra turi regos sutrikimų. Šešiolikmetė Elodija ir keturiolikmečiai dvyniai Gislainas ir Justina su tėvais gyvena kaime, pilkame name su žaliomis langinėmis, Šveicarijos pietvakariuose, Vo kantone.
Justina gimė akla. Jos mama pasakoja, kad aplinkiniai dažnai pamiršta, jog mergaitė nemato. Elodija ir Gislainas yra regintys ir jie pripažįsta, kad sesers aklumas neturi įtakos jų santykiams, tik broliui dvyniui Gislainui kartais tenka nereginčią sesę Justiną šiek tiek daugiau saugoti.
Kai visi trys buvo dar maži, kartu galėdavo mokytis tų pačių dalykų, nes tarp jų nebuvo pastebimų skirtumų. Visi trys arba kartu su šeima jie supdavosi, šokinėdavo ant batutų, keliaudavo, slidinėdavo ir prisigalvodavo dar visokių kitų užsiėmimų, kai ką kartu daro ir dabar. Namuose draugiškai visi mokėsi žaisti įprastus klasikinius ir neregiams pritaikytus žaidimus, kuriuose buvo užrašai ir Brailio raštu, taip pat garsinius žaidimus kompiuteryje. Vyriausioji sesuo Elodija gerai prisimena, kai ankstyvojo ugdymo specialistė atsinešė skirtingų paviršių, skirtingus garsus skleidžiančius ritinius, kad visi kartu jie susipažintų su įvairiais garsais ir medžiagomis.
Visi trys paaugliai tvirtina, kad nuolat turėjo savo mėgstamus žaidimus ir mielai juos žaisdavo savo kambariuose. Gislainas labai mėgdavo koridoriuje išdėlioti savo žaislus ir ne visada perspėdavo sesę dvynę, bet stengdavosi jai padėti neužkliūti ir neužsigauti.
Tik pradėjęs lankyti mokyklą Gislainas suprato, kad sesė yra šiek tiek kitokia. Abu dvyniai kartu lankė specialiąją ikimokyklinio ugdymo įstaigą Lozanoje, o mokykloje pradėjo lankyti skirtingas klases. Justina kelias dienas per savaitę mokėsi Lozanos specialiojoje mokykloje, ir tik vieną dieną per savaitę kartu su broliu lankė kaimo mokyklą. Nuo dvylikos metų Justina mokosi įtraukioje mokykloje.
Nors Justina žino kelią į mokyklą, kartais Gislainas ir Justina kartu eina iki geležinkelio stotelės. Justina laiko brolį už rankos arba už alkūnės. Perone jos jau laukia draugės, o išlipusią iš traukinio, pasitinka lydintis asmuo, kuris palydi iki mokyklos. Taip Gislainas nėra nuolatos įpareigotas lydėti seserį, jis privalo turėti savo gyvenimą. Bet kai prireikia, Gislainas ir Elodija yra nuolat pasiruošę padėti nereginčiai sesei ir ją saugoti.
Kiekvienas iš jų turi savo mėgstamus užsiėmimus ir tikslus, bet visi yra labai artimi ir kai kurio nors iš trijų nėra šalia, vienas kito labai pasiilgsta.
Parengė Ina Praprovienė
Carol Lagrange. Gemeinsame und eigene Spielwelten stärken den Zusammenhalt.[interaktyvus][ 2019-07-08] Prieiga per internetą: http://www.tactuel.ch/schwerpunkt-sehbehinderung-und-geschwister-rollen-und-beziehungen/
G.27
Komentarai