Dalinamės rugsėjo mėnesį įgarsintų knygų sąrašu:
1. Thit Njat Han „Ramybė su kiekvienu žingsniu“
Thich Nhat Hanh yra vienas iš labiausiai Vakaruose žinomų budizmo atstovų. Nors savo mintis autorius reiškia labai paprastai, jo mokymas atskleidžia gilų realybės, jos esmės pažinimą, subrandintą meditacijų, budistinio auklėjimo ir išsilavinimo bei nuolatinio darbo pasaulio labui.
2. Sean Carroll „Apie gyvybę ir visatos kilmę“
Žymus fizikas ir kosmologas pasakoja (lengvai, suprantamai ir įdomiai) apie veiksnius, tapusius mokslinių Darvino ir Einšteino revoliucijų pagrindu, tuo pačiu parodydamas, kaip neįtikėtini mokslo atradimai, padaryti per pastarąjį šimtmetį, pakeitė mūsų supratimą apie pasaulį ir patį pasaulį taip pat.
3. Irwin D. Yalom „Tampant savimi“
Nauja bestselerių autoriaus ir psichoterapeuto Irvino D. Yalomo atsiminimų knyga. Autorius karjeros aukštumų pasiekė tyrinėdamas kitų gyvenimus. Ilgai lauktoje atsiminimų knygoje „Tampant savimi“ jis atgręžia psichoterapeuto žvilgsnį į save: gilinasi į santykius su žmonėmis, kurie formavo jo asmenybę, analizuoja kūrinius, išgarsinusius jį visame pasaulyje.
4. „Emilijos dienoraštis: 1942–2015 m. Vienos epochos liudijimas“
Tai autentiškas mokytojos dienoraštis, kurio autorė niekada neįsivaizdavo, kad jis bus išspausdintas. Viskas prasideda 1942 metais, kai septyniolikmetė pradeda naujus mokslo metus Biržų gimnazijoje. Tikrovė negailestinga: išeina į karą klasės draugai, artėja frontas, aplinkui sprogimai, baimė ir nerimas dėl ateities. Vėliau – baigiamieji egzaminai, studijos Kaune, studentiški pasilinksminimai... Ir štai Emilija – jau mokytoja neįvardyto miestelio mokykloje. Skaitytojas drauge svarsto apie mokytojo profesiją, moters padėtį, mirties neišvengiamumą, mėgaujasi kelionių įspūdžiais ir stebisi „geležinės uždangos“ suvaržymais. Įrašuose – ir kasdienybė, ir daugelį metų puoselėjama meilė. Galiausiai į dienoraštį įsiveržia Sąjūdis, ir Emilijos akimis regime pirmuosius Nepriklausomybės dešimtmečius.
5. Jacob Bronowski „Žmogaus kilsmas: žmonijos raidos ir pasiekimų istorija“
Knygos pagrindu tapo to paties pavadinimo BBC televizijos dokumentinis serialas (1973 m.), prie kurio kūrimo dr. J. Bronowskis buvo pakviestas prisidėti kaip scenarijaus autorius ir vedėjas. Autorius keliauja atgalios per intelektualumo istoriją, kad surastų didžiuosius žmogaus sumanumą įrodančius paminklus. Knygoje aprašomi išradimai – nuo titnago įrankių iki geometrijos, nuo lanko iki reliatyvumo teorijos – pristatyti kaip ypatingo žmogaus gebėjimo suprasti gamtą ir ją kontroliuoti, o ne būti jos kontroliuojamam, išraiška. Ši knyga pakvies naujai pažvelgti ne tik į mokslą, bet apskritai – į civilizaciją.
6. Liu Cixin „Trijų kūnų problema“
Kinijoje vyksta Kultūrinė revoliucija. Slaptas karinis dalinys ieško nežemiškų civilizacijų ir siunčia signalus į kosmosą. Tolimos mirštančios planetos gyventojai juos pagauna ir ruošiasi užkariauti Žemę. Formuojasi įvairios grupuotės, vienos ketina priešintis užkariautojams, kitos – sutikti ateivius svetingai ir padėti jiems pakeisti senąjį, sugedusį pasaulį nauju.
Ši knyga pradeda epinę mokslinės fantastikos trilogiją „Žemės praeities atminimui“. Didžiulio užmojo ir įžvalgumo šiuolaikinės mokslinės fantastikos šedevras. Liu Cixin – skaitomiausias Kinijos mokslinės fantastikos autorius, prestižinio Hugo apdovanojimo laureatas.
7. Marius Čepulis „Visa tiesa apie gyvūnus“
Gamtos fotografas Marius Čepulis įspūdingai iliustruotoje knygoje prabyla paukščių, žvėrių ir vabzdžių balsais. Nuo auslindos iki briedžio, nuo kiškio iki gulbės – kiekvienas gauna progą demaskuoti žmonių apie juos prikurtus mitus, pasipasakoti apie mėgstamiausius skanėstus, poravimosi ir žiemojimo įpročius. Vaizdingi monologai prajuokins, suteiks žinių ir paskatins naujomis akimis pažvelgti į mus supančią gamtą.
8. David Christian „Didžioji istorija, arba pasakojimas apie Visatos, Žemės ir žmonijos kilmę“
Galbūt pasaulis turi vieną istoriją – vieną bendrą pasakojimą apie visa ko kilmę? Ieškant atsakymo į šį klausimą, atsirado Didžiosios istorijos disciplina. Sujungdamas fizikos, biologijos, istorijos ir daugelio kitų mokslo sričių žinias, autorius kuria nuoseklų 13,8 milijardų metų aprėpiantį pasakojimą, gilinasi į kertinius didžiosios istorijos įvykius, nulėmusius svarbiausius pokyčius, ir demonstruoja esmines visa ko sąsajas, pasaulį padariusias tokį, kokį regime šiandien.
9. Eglė Wittig-Marcinkevičiūtė „Nacionalinės etikos griuvėsiai, arba Kaip nužudyti valstybę“
Nacionalinės etikos principų nesilaikymas rodo, kad lietuvių inteligencija nėra pilietinės nepriklausomybės kūrėja, nebuvo ji ir politinės nepriklausomybės atrama. Labai nedaug inteligentų šiuo atžvilgiu elgėsi ir elgiasi kitaip. XX-XXI a. sandūroje lietuvių bendruomenė patyrė nemažai pakilimų ir nuopuolių. Viena vertus, paprasti žmonės, siekdami kilnaus tikslo, nugalėjo baimę ir tapo tikrais dvasios aristokratais, atvedusiais savo bendruomenę į tokias aukštumas, apie kurias iki tol tik svajota. Antra vertus, įvyko diametraliai priešingas lūžis – nemaža dalis intelektualų, „pamiršę“ nacionalinės etikos sergėtojų vaidmenį, nusirito iki dvasios proletarų lygio.
10. Wiesław Myśliwski „Adatos ąsa“
Romane „Adatos ąsa“ – senovinė kalvoto miesto parko arka, pro kurią jaunystė skriejo į svajonę, meilę, pro kurią senatvės laiptai veda į prisiminimus, į buvusį laukinį, žalią slėnį, kurio jau nebėra ir kuris išvis nežinia ar buvo, kurioje dabar susitiko jaunystė ir senatvė.
Tai gilios išminties kupinas romanas, jaudinanti meditacija apie žmogaus likimą, atmintį ir istoriją, intymių santykių slėpiningumą, o visų pirma apie jaunystės ir senatvės prasmę, ribas, paslaptis.
11. John Fowles „Danielius Martinas“
Autobiografiškiausias autoriaus romanas, kritikų laikomas bene geriausia jo knyga. Po daugybės metų vėl išvydus Džeinę, Danieliaus širdyje atgyja seni jausmai. Jis įkalba ją vykti kartu į Egiptą. Ši kelionė jiems abiem tampa kelione į save. Per savo herojus autorius bando atsakyti į klausimą – ar įmanoma iki galo pažinti tiek kitą žmogų, tiek save patį?
Knygoje netrūksta ir tikslių antrosios XX a. pusės laikmečio ženklų. Su pavydėtina įžvalga autorius nagrinėja britų ir amerikiečių charakterių skirtumus, populiariosios kultūros invaziją, atskleidžia isterišką ir nužmogintą moderniojo pasaulio tikrovę, ją nuspalvindamas nepakartojamu sąmoju ir ironija.
12. Vanda Zaborskaitė „Dienoraščiai, 1941-2010“
Vandos Zaborskaitės „Dienoraščiai (1941-2010)“ turėtų būti skaitomi kartu su jos „Autobiografijos bandymu“ – pastarojo retrospektyvų gyvenimo pasakojimą, sąmoningą ir kryptingą jo sumavimą papildo ir išplečia fragmentiškas, savitikslis dienoraščio punktyras, akistata su savo patirtimi. Šie du rašymo registrai sukuria autorės gyvenimo tekstą – ryškų pastarųjų dešimtmečių lietuvių autobiografinės literatūros įvykį. Jis reikšmingas kaip susigrąžinamos, nelaisvės metais represuotos atminties tekstas – vienas tų, kurie laiko tėkmę paverčia asmens ir bendruomenės istorija, atveria individualų epochos patirties ir reikšmių profilį, tad kultūriškai stiprina posovietinėje visuomenėje itin trapų asmens vertės pojūtį.
13. Frans de Waal „Paskutinis mamos apkabinimas“
Knyga pradedama nuo matriarchės šimpanzės vardu Mama istorijos. Jaudinančiame epizode aprašoma, kaip pas sergančią Mamą atsisveikinti ateina 40 metų ją pažinojęs mokslininkas. Senutė šimpanzė staiga atsisėda, nusišypso, jį apkabina ir su begaliniu švelnumu ima glostyti jam galvą. De Waalas gyvūnus stebi su meile, bet jų nesužmogina. Lygindamas žmonių ir kitų primatų elgesį, pateikia akis atveriančių įžvalgų – tai mes į juos panašūs, o ne jie į mus.
14. Arvydas Švedas „Istoriko teritorija“
Skaitytojas ras trisdešimt esė, plukdančių istorinių ir filosofinių apmąstymų upe, pakeliui stabtelint prie nekonvencinių istoriografinių idėjų, savianalizės trupinių, ironiškos mūsų pasaulio kritikos užuomazgų. Jungiamoji tekstų tema – dvidešimt pirmojo amžiaus žmogaus santykis su istorija, praeities suvokimu, atmintimi bei dabartimi. Autorius kalba apie istorijos paliktus skaudulius, jos sukeltas baimes, svarsto ar praeitį galima ne tik apmąstyti, bet ir pajausti, klausia ar įmanoma parašyti ateities istoriją?
15. Joseph Maroon, Carrie Kennedy „Harmonijos kvadratas“
Dėl spartėjančio gyvenimo tempo ir sau keliamų vis didesnių reikalavimų perdegimas tapo vienu dažniausiai šiuolaikinius žmones kamuojančių emocinių bei psichologinių negalavimų. Kopiant karjeros laiptais, nelengva rasti laiko šeimai, draugams, pomėgiams ir sau, todėl galiausiai atsiduriama aklavietėje ir netenkama visko. Visa tai savo kailiu patyręs medicinos daktaras Maroonas knygoje „Harmonijos kvadratas“ dalijasi savo gyvenimo istorija ir išmoktomis pamokomis.
16. Elena Gasiulytė „Lietuvos vizionierės. 10 įspūdžiografijų“
Įspūdžio rašymas – tai ne biografija, o ši knyga – ne enciklopedinių faktų rinkinys. Tai dešimt subjektyvių pasakojimų apie moteris, kurios įėjo į Lietuvos bei pasaulio istoriją kaip novatorės ir vizionierės įvairiose srityse: politikoje, muzikoje, kulinarijoje ar literatūroje. Drauge tai – savotiškas vakarėlis, kuriame turėsite progą susipažinti ir su valdovėmis, ir su rašytojomis, ir su muzikante, virėja bei anarchiste. Visas dešimtukas nejučia verčia didžiuotis, kad šių moterų gyvenimuose vienaip ar kitaip įsipainiojusi Lietuva.
17. Indrė Plėštytė-Būtienė „Kodėl vaikai serga ir kaip jiems padėti“
Ši knyga – trumpas pasakojimas apie vaikų imuninę sistemą: iš ko ji sudaryta, kaip vystosi ir kokie iššūkiai jos laukia. Kodėl užpuola vienos ar kitos ligos, ką tuo metu veikia imuninė sistema ir kaip padėti vaikui, sergančiam jo amžiui būdingomis ligomis? Tik suprasdami, kodėl vaikai serga, galėsime išvengti gydymo klaidų ir padėti mažiesiems užaugti sveikiems.
18. Richardo Powers „Medžių istorija“
Tai pasakojimas apie gyvybiškai svarbų ir beprotiškai trapų žmogaus ryšį su gamta. Devyni paprasti žmonės, devynios nepaprastos istorijos. Visų knygos veikėjų likimus vienaip ar kitaip paveikia medžiai – galingi, skirtingi, su savitomis istorijomis. Meistriškai išausto pasakojimo gijos sklandžiai nuveda nuo žmogaus prie medžio, netikėtomis sąsajomis nuvingiuoja prie kito asmens, kad per jį papasakotų dar vieno medžio istoriją – nuo šaknų iki pat viršūnės ir vėl atgal iki sėklos.
19. Jude Welton „Pasikalbėkime apie Aspergerio sindromą?“
Susipažinkite su Adamu – berniuku, kuriam nustatytas Aspergerio sindromas (AS). Ši maža knygelė idealiai tinka 7–15 metų berniukams ir mergaitėms, be to, ji – puikus atspirties taškas diskusijoms šeimoje ir klasėje.
20. Alan M. Hultquist „Pasikalbėkime apie disleksiją?“
Susipažinkite su Zoja – mergaite, kuriai disleksija. Ji atskleidžia, su kokiais sunkumais susiduria vaikas, turintis disleksijos sutrikimą, paaiškina, kas yra disleksija ir kaip jos poveikis pasireiškia namie ir mokykloje. Tai idealus skaitinys vaikams nuo 7 metų ir suaugusiems, taip pat ši knyga yra puikus atspirties taškas diskusijoms – tad ją verta turėti kiekvienuose namuose ir mokyklose!
21. Audrius Ramuckis „55 tiesos apie alkoholį ir 11 pamokų kaip išbristi sausam“
Ar alkoholizmas išgydomas? Kaip alkoholis veikia žmogaus išvaizdą, sąmonę ir organizmą? Į šiuos ir daugelį kitų klausimų, kurie neduoda ramybės alkoholikams, jų artimiesiems ir šeimos nariams, pasistengė atsakyti įvairiausią patirtį sukaupę žmonės – buvę alkoholikai, šia liga susirgusių artimieji, gydytojai ir literatai. Šešiasdešimt šešiuose knygos skyriuose alkoholizmo fenomeną, lydintį žmoniją kiekviename jos žingsnyje, atskleidžia ir padeda suprasti moksliniai faktai, gyvenimiška girtuoklių patirtis ir literatūrinė išmonė.
22. Juozas Baltušis „Vietoj dienoraščio. III tomas. 1984–1990“
Trečioji, paskutinė, dienoraščių dalis apima 1984–1990 m. Joje veriasi rašytojo tuometinių šeimos santykių drama, nomenklatūrinės veiklos, pažiūrų į tam tikrus įvykius Sovietų Sąjungoje ir užsienyje trajektorijos, kasdienybės liudijimai. Išskirtinis dėmesys kreipiamas į Lietuvos laisvėjimo procesus, nemažai svarstoma apie bręstančius pokyčius, atsiskleidžia rašytojo laikysenos šių pervartų fone aplinkybės.
23. Andy Warholo „Andy Worholo filosofija. Nuo A iki B ir atgal“
Šioje knygoje pokalbių ir esė forma užfiksuoti radikalūs estetiniai ir socialiniai 7-ojo dešimtmečio pokyčiai. Čia paradoksaliai ir atvirai svarstoma apie grožį, meilę, seksą, darbą, laiką, šlovę, pinigus, televiziją, Niujorką. Pokalbis tarp A – Andy – ir B, ko nors kito, gali vykti telefonu, vakarėlyje ar apatinių drabužių parduotuvėje. Warholo filosofijos atspirtis yra niekas, tuštuma. Atsikratęs empatijos jis siekia būti panašus į mašiną. Menininko įprotis savo vardu, tapusiu prekės ženklu, pažymėti ne tik savąją, bet ir kitų kūrybą yra gyvas ir „Andy Warholo filosofijoje“. Taigi negalime būti tikri, ką būtent pasakė pats Warholas ir ką tekstui suteikė kiti jo aplinkos žmonės. Bet po viskuo, kas yra šioje knygoje, pasirašo jis. Ir šiais žodžiais byloja epocha, kurioje tebegyvename.
24. Sheila Kanani „Nepaprastas gyvenimas. Mišelė Obama“
Tai pasakojimas apie moterį, iš kurios galime semtis įkvėpimo. Mišelė Obama gimė Čikagoje ir pradėjo kovoti už lygias žmonių teises daug anksčiau, nei tapo pirmąja Jungtinių Amerikos Valstijų dama. Mišelė įkvėpė žmones pokyčiams, jos balsas drąsiai skambėjo Baltuosiuose rūmuose, ji ir toliau, pasitelkusi savo įtaką, stengiasi keisti pasaulį.
25. Levas Karsavinas „Apie tobulybę“
Paskutinysis Levo Karsavino tekstas, rašytas lageryje, pieštuku ant popieriaus skiaučių. Tai jo mąstymo kvintesencija ir koncentratas. Nepaisydamas savo apverktinos situacijos, L. Karsavinas laikosi platonistinės perspektyvos ir gina idealistines pozicijas. Knygos tekstas parengtas naujai, remiantis VU bibliotekoje saugomu rankraščiu.
Komentarai