Peršokti į pagrindinį turinį

ES projektai

MoBiLait: mokymosi galimybių atvėrimas žmonėms, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto, per Lietuvos bibliotekų tinklą

Projekto pavadinimas: MoBiLait: mokymosi galimybių atvėrimas žmonėms, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto, per Lietuvos bibliotekų tinklą

Projektą įgyvendina: Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB), Kauno apskrities viešoji biblioteka, Mykolo Romerio universitetas (biblioteka), Vytauto Didžiojo universitetas (biblioteka), Vilniaus universitetas (biblioteka ir Vilniaus universiteto Kauno fakultetas).

Projekto įgyvendinimo trukmė: 2018.11.30–2021.11.30

Projekto finansavimo šaltinis ir vertė: projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, projekto vertė 1 419 160,79 Eur

Projekto tikslas: padidinti paslaugų, skirtų žmonėms, negalintiems skaityti įprasto formato teksto, prieinamumą organizuojant jų informacinį aptarnavimą bei aprūpinimą savišvietai ir studijoms reikalingais leidiniais per Lietuvos bibliotekų tinklą.

Kodėl tai svarbu? Statistikos duomenimis Lietuvoje daugiau kaip 245 tūkst. gyventojų nustatyti įvairūs regėjimo sutrikimai, iš jų 160 tūkst. serga sunkiomis akių ligomis, nemaža dalis sutrikimų, dėl kurių žmogus negali skaityti įprasto teksto, nėra diagnozuojami. Šiais laikais didelė dalis informacijos perduodama vizualiniu kanalu, tad apie 10 proc. mūsų visuomenės susiduria su informacijos gavimo sunkumais. Šie žmonės negali skaityti įprasto spausdinto teksto, jiems reikalinga pritaikyta informacija, parengta adaptuotu formatu.

LAB rengia ir platina knygas, periodinius leidinius ir kitą informaciją adaptuotu formatu. Ši informacija žmonėms pasiekiama LAB ir kitose bibliotekose, taip pat prieinama virtualioje bibliotekoje ELVIS (Elektroninių leidinių valdymo informacinė sistema). ELVIS (elvis.labiblioteka.lt) yra atvira visiems, tačiau adaptuoto formato knygas ir kitus leidinius joje gali klausytis arba atsisiųsti tik asmenys, negalintys skaityti įprasto teksto. Šiuo metu ELVIS yra daugiau kaip 12,6 tūkst. įvairų informacijos išteklių: garsinių knygų ir žurnalų, leidinių DAISY formatu, regėjimo sutrikimus turintiems žmonėms pritaikytų kino filmų garsinio vaizdavimo aprašų, garsinių spektaklių ir kitos informacijos. Net 95 proc. kasmet LAB išleidžiamų adaptuotų knygų ir kitų leidinių skirti laisvalaikiui (grožinė literatūra, žurnalai ir laikraščiai, kino filmai). Savišvietai ir mokslui skirti leidiniai reikalauja didesnių parengimo pastangų. Pastarųjų leidinių parengimo procesams efektyvinti bei jų prieinamumą gerinti inicijuotas šis projektas.

Pagrindinės veiklos:

MoBiLait projektu pasitelkiami LAB ir kitų bibliotekų pajėgumai rengiant adaptuoto formato savišvietai ir studijoms reikalingus leidinius. Tuo tikslu bibliotekos aprūpintos technine ir programine įranga, kuri reikalinga adaptuotų leidinių leidybai, darbuotojams suteikiamos žinios ir gebėjimai šių leidinių rengimo srityje.

MoBiLait projektu taip pat siekiama modernizuoti ELVIS, diegti šiuolaikiškus informacijos paieškos ir prieigos sprendimus, kad ELVIS taptų pagrindine kitaip skaitantiems žmonėms pritaikytos informacijos paieškos ir prieigos virtualia platforma.

Pagrindiniai siekiai:

Kartu su partneriais numatyta parengti 700 adaptuoto formato leidinių, skirtų skaitantiems kitaip:

  • 100 DAISY (angl. Digital Accessible Information System) formato leidinių. Šiuo metu tai pats moderniausias adaptuotų leidinių formatas, kuris turi du neginčijamus privalumus: ypatingai lanksti navigacija; spausdinto ir skaitomo teksto sinchronizacija esamuoju laiku. DAISY leidinyje lengva peršokti nuo vienos knygos vietos prie kitos (pvz., turinyje galima perklausyti visus pavadinimus ir tada pasirinkti, kurį skyrių nori klausytis), galima lengvai pasižymėti svarbias ar patikusias vietas ir vėliau jas „atsiversti“, lengvai peršokti į norimą puslapį, tarsi vartant knygą savose rankose. Tai patogu dirbant su keliais tekstais vienu metu. Formatas leidžia tekstą adaptuoti pagal skaitytojo poreikius – keisti kontrastą tarp teksto ir fono, šrifto dydį. Ypatinga DAISY vertė – teksto ir garso sinchronizavimas, kuomet lygiagrečiai matomas tekstas ir girdimas tas pats tekstas, skaitomas balsu, o matomo teksto skaitomos dalys pažymimos (žymėjimo spalvą galima keisti pagal vartotojo poreikius). Tai ypatingai svarbu silpnaregiams ar disleksijos sutrikimus turintiems asmenims.
  • 400 skaitmeninių leidinių, pritaikytų skaityti naudojantis balso sintezavimo programine įranga. Tai PDF formato leidiniai, pritaikyti skaityti sintezatoriumi. PDF formatas „verčiamas balsu“ (tai padaryti padeda text-to-speech programinė įranga bei lietuviškas „Liepos“ sintezatorius). Pačiame dokumente yra galimybė laisvai naviguoti per tekstą, kopijuoti citatas bei nurodyti jų puslapį, atitinkantį įprastinio spausdinto leidinio puslapį. Šiuo formatu aktyviai naudojasi regėjimo negalią turintys moksleiviai, studentai, žurnalistai, mokslininkai, teisininkai ir kt.
  • 200 garsinių knygų, profesionalių diktorių įskaitytų knygos garso įrašų. Šias knygas žmogus gali atsisiųsti į savo įrenginį arba klausytis online, kaip ir bet kurį kitą garso įrašą, gali garso įrašą valdyti pagal savo poreikius. Garsinė knyga žmonėms, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto, turi didelę vertę, nes grąžina skaitymo ir pažinimo džiaugsmą.

Taip pat projektu siekiama modernizuoti ELVIS, pagerinti adaptuoto formato leidinių paiešką ir prieinamumą, susieti ELVIS su kitomis nacionalinėmis ir tarptautinėmis elektroninių leidinių informacinėmis sistemomis (pvz. LIBIS, ABC, kt.), siekiant, kad informacija apie adaptuoto formato leidinius būtų kuo plačiau prieinama.

Kas gali skaityti adaptuoto formato leidinius? skaityti adaptuoto formato išteklius gali asmenys, kurie negali skaityti įprasto spausdinto teksto:

  • turintys regėjimo negalią ar sutrikimus: neregiai, silpnaregiai, senjorai, kuriems skaityti sunku dėl suprastėjusio regėjimo, sergant tokiomis ligomis kaip katarakta, diabetas, insultas, kitos akių ligos ir traumos
  • susiduriantys su skaitymo ir mokymosi sunkumais: disleksija, kt.
  • turintys fizinę negalią, dėl kurios negali laikyti knygos rankose, versti puslapių: cerebrinis paralyžius, pirštų/rankų amputacija, Parkinsono liga, kt.
  • turintys neurologinius sutrikimus (pvz. autizmas) ar protinę negalią
  • turinys laikinus sutrikimus, dėl kurių negali skaityti įprastai: po akių ligų ar traumų, kitų rimtų sužalojimų, po kurių asmuo negali valdyti rankų, sėdėti, laikyti knygą ir ją skaityti įprastai.

Lietuvos aklųjų bibliotekos modernizavimas

Projekto pavadinimas – Lietuvos aklųjų bibliotekos modernizavimas;

Projektą įgyvendina – Lietuvos aklųjų biblioteka;

Projekto įgyvendinimo trukmė – 2018.05.15 – 2022.10.31

Projekto finansavimo šaltinis ir vertė: projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ Nr. 07.1.1-CPVA-V-304 priemonę „Modernizuoti kultūros infrastruktūrą“. Projekto vertė - 1 731 186,55 Eur.

Projekto tikslas - pagerinti ir praplėsti Lietuvos aklųjų bibliotekos teikiamas paslaugas, didinti jų prieinamumą ir įvairovę, taip išlaikant esamus bei skatinant papildomus lankytojų srautus. Tikslui pasiekti suformuluotas vienas uždavinys: atnaujinti Lietuvos aklųjų bibliotekos infrastruktūrą, skirtą teikiamų paslaugų kokybės bei prieinamumo gerinimui bei naujų paslaugų teikimui. Įgyvendinus projektą, t. y. pagerinus viešųjų paslaugų kokybę, biblioteka kiekvienais metais pritrauks 14 496 naujus lankytojus (apsilankymai). Po projekto įgyvendinimo, vidutinis lankytojų praleidžiamas laikas Bibliotekoje 35 480 val./metus.

Kodėl tai svarbu?
Pagrindinė problema, kuriai spręsti parengtas pristatomas projektas, yra tai, kad Lietuvos aklųjų bibliotekos teikiamų viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas nepatenkina tikslinių grupių poreikių ir neužtikrina pažangios visuomenės principų įgyvendinimo. Siekiant praplėsti bibliotekos teikiamų paslaugų asortimentą, renginių kokybę, suaktyvinti bendruomeniškumą bei suteikti prieigą prie visų turimų bibliotekos išteklių, reikalingos investicijos į esamo Lietuvos aklųjų bibliotekos pastato infrastruktūros atnaujinimą.

Pagrindinės veiklos
Siekiant patenkinti lankytojų poreikius bei užtikrinti kokybiškų paslaugų teikimą, bus atnaujintos patalpos, esančios Skroblų g. 10, Vilnius (pastato unikalus Nr. 4400-0026-0092), padidintas jų prieinamumas ir įvairovė; Taip pat bus įsigyti veikloms būtini baldai.

Pagrindiniai siekiai:
Lietuvos aklųjų bibliotekos projektu siekiama didinti viešųjų paslaugų kokybę, prieinamumą bei skatinti aktyvesnį aklųjų, silpnaregių bei visos visuomenės dalyvavimą kultūros veiklose, tenkinant bibliotekos lankytojų poreikius. Planuojama, kad įgyvendinus projekte numatytas veiklas, lankytojų skaičius padidės 14.496 per metus. Siekiama, kad biblioteka atsivertų kaip kultūros erdvė platesne prasme – čia vyktų aktualios diskusijos, susitikimai, kūryba, mokymasis, žinių gilinimas; biblioteka siekia tapti aktyvia visuomenės bendravimo erdve ne tik tarp regos ar kitą negalią turinčių asmenų, bet ir stiprinti ryšį su visa visuomene.

S.188