Peršokti į pagrindinį turinį

Terminų žodynėlis

  • Alternatyvusis tekstas – tai tekstas, skirtas apibūdinti vaizdinę medžiagą tiems, kurie jos nemato. Juo trumpai ir aiškiai apibūdinama tai, kas parodyta netekstiniame turinyje, kuris publikuojamas interneto svetainėse ar socialiniuose tinkluose. Tokį tekstą perskaito neregių naudojamos ekrano skaitymo programos. Alternatyvus tekstas visiems vartotojams matomas tik užvedus pelę ant paveikslėlio. Jis turi būti naudojamas visiems netekstiniams elementams aprašyti, t. y. nuotraukoms, diagramoms, vaizdams, lentelėms, nuorodoms, logotipams, vaizdo ir garso įrašams. Ši informacija pildoma specialioje grafoje prie nuotraukos ar kito grafinio turinio.

  • Autizmo spektro sutrikimas – tai neurologinis raidos sutrikimas, kuris labiausiai paliečia kalbos ir bendravimo, socialinių įgūdžių ir elgsenos vystymąsi. Autizmo spektro sutrikimą turintis žmogus kitaip bendrauja, jaučia bei suvokia pasaulį.

  • Biblioteka visiems. 2020 m. pabaigoje Lietuvos viešųjų bibliotekų duris papuošė išskirtinis ženklas – spalvota dėlionė „Biblioteka visiems“. Skirtingos elementų spalvos ir jų susijungimas rodo gebėjimą priimti vieniems kitus, nepaisant mūsų skirtumų ir įvairumo bei simbolizuoja bibliotekų ketinimą didinti savo paslaugų prieinamumą įvairią negalią turintiems žmonėms, skatinti visuomenės informuotumą ir ugdyti toleranciją. Bibliotekose vieningai taikomi infrastruktūriniai sprendimai, tobulinamos darbuotojų kompetencijos, kuriamos naujos paslaugos autizmo spektro (ASS) ir kitų skaitymo, kalbos, komunikacijos ir elgesio sutrikimų turintiems lankytojams bei žmonėms, turintiems negalią.

  • Bibliotekų prieinamumo manifestas – viešas dokumentas, Lietuvos bibliotekų pasirašytas įsipareigojimas kurti visiems prieinamų bibliotekų tinklą.

  • Brailio eilutė – nešiojamas įrenginys, sudarytas iš 6–8 klavišų klaviatūros ir Brailio eilutės. Informacija įvedama klaviatūra, o skaitymui naudojama eilutė, kurioje visa informacija pateikiama Brailio raštu. Sujungus Brailio eilutę su kompiuteriu ar kitu išmaniuoju įrenginiu galima rašyti, skaityti bei redaguoti dokumentus, naršyti internete, programuoti.

  • Brailio raštas – iškilių taškų raštas neregiams, skaitomas liečiant pirštų pagalvėlėmis. Brailio raštas gali būti spausdintas arba skaitmeninis.

  • Brailio rašto standartas. 2019 m. buvo išleista Lietuvos standarto LST ISO 17049:2017 „Prieinamas dizainas. Brailio rašto naudojimas ant ženklų, įrangos ir prietaisų“ redakcija lietuvių kalba. 2020 m. parengtas nacionalinis priedas „Lietuvių kalbai pritaikyta Brailio rašto ženklų sistema“ (įsigaliojo 2021 m.). Vartotojų patogumui dokumente pateikta lietuvių kalbai pritaikyta Brailio rašto ženklų sistema: literatūrinio Brailio rašto ženklai, matematikos, fizikos, chemijos Brailio rašto ženklai, kompiuterinio Brailio rašto ženklai, muzikinio Brailio rašto ženklai bei šachmatų ir šaškių partijų rašymo ženklai. LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos iniciatyva dar 2017 metais buvo sudaryta tarpinstitucinė Brailio rašto ekspertų grupė, kuri paruošė ir suderino lietuvių kalbos Brailio rašto ženklų sistemą, jos pagrindu ir buvo priimtas nacionalinis Brailio rašto standartas. Šio dokumento atsiradimas yra reikšmingas šalies neregių bendruomenei, šalies švietimo sistemai, įstaigoms ir organizacijoms, besirūpinančioms žmonėmis, turinčiais regėjimo problemų.

  • Disleksija – tai neurologinis ypatumas, pasireiškiantis apsunkintu tekstinės informacijos priėmimu ir apdorojimu. Disleksiją turintiems žmonėms sunku susieti raidę su garsu, skaitant raidės gali judėti, keistis vietomis ar pranykti.

  • Ekrano skaitymo programinė įranga – programinė įranga, leidžianti neregiams ir labai silpnai matantiems žmonėms skaityti tekstą ekrane, naudojant kalbos sintezatorių. Vartotojas siunčia komandas kompiuterio klaviatūros, mobiliojo telefono ar Brailio eilutės klavišais ar jų deriniais, nurodydamas sintezatoriui, ką konkrečiai skaityti, pavyzdžiui, perskaityti žodį, perskaityti jį paraidžiui, perskaityti eilutę, pastraipą ar visą tekstą, perskaityti darbalaukio piktogramas ir panašiai. Tam, kad ekrano skaitymo programinė įranga veiktų tinkamai, reikalinga tinkamai paruošta skaitmeninė aplinka (pavyzdžiui, tinkamai suprogramuota internetinė svetainė su aprašytais elementais, antraštėmis ir pan.).

  • Garsinė (audio) knyga – diktoriaus arba balso sintezatoriaus įgarsintos knygos garso įrašas. Leidinius šiuo formatu galima skaityti naudojantis virtualios bibliotekos ELVIS grotuvu tiesiogiai internete; atsisiuntus į savo išmanųjį įrenginį naudojantis „Voice Dream Reader“ (iOS), „Voice“ (Android) ar bet kokia kita Jums patogia MP3 formato failus palaikančia programa.

  • Garsinis vaizdavimas – vienas iš audiovizualinio vertimo būdų, vizualinės informacijos perteikimas žodžiu žmonėms, turintiems regėjimo negalią. Padeda neregiams ir silpnaregiams geriau suprasti filmus, spektaklius, televizijos laidas, dailės parodas ar kitą vaizdinę medžiagą. Garsinio vaizdavimo metu žodžiais apibūdinama vaizdinė informacija, pavyzdžiui, nupasakojamas ekrane rodomas vaizdas, veikėjų išvaizda ar jų veiksmai.

  • Integracija – procesas, skirtas asmenį priimti į visuomenę. Visgi integracija nebūtinai reiškia segregacijos panaikinimą. Pavyzdžiui, į bendrojo lavinimo mokyklą gali būti integruota vaikų su negalia klasė, bet jeigu visi mokiniai su negalia yra mokomi klasėje, atskirtoje nuo likusių mokinių, tai neužtikrina jų pilnavertės įtraukties – mokiniai su negalia išlieka atskirtyje, nors ir integruoti į mokyklą.

  • Įtrauktis – procesas, transformuojantis visuomenę taip, kad joje gerai jaustųsi visi asmenys. Įtrauktis užtikrina visų galimybes gyventi lygiavertį ir pilnavertį gyvenimą, sudaro sąlygas žmonių su negalia teisių įgyvendinimui lygiai su kitais. Tarkime, švietimo sistemoje įtrauktis reiškia visų mokinių galimybę mokytis kartu, kuomet vienoje klasėje mokosi visi vaikai, užtikrinant reikalingą individualizuotą pagalbą mokiniams su negalia.

  • Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija – tarptautinis, valstybes įpareigojantis žmogaus teisių dokumentas ir priemonė, Lietuvoje ratifikuota 2010 metais. Konvencija ne tik detalizuoja asmenų su negalia teises, jų įgyvendinimo gaires, viziją, įpareigoja ratifikavusias valstybes visa tai užtikrinti bei įgyvendinti, bet ir pristato modernų požiūrį į negalią, kuriuo remiamasi ir šiame žodynėlyje. Už Konvencijos nuostatų įgyvendinimo progresą (ar jo nebuvimą) valstybės – Konvencijos narės periodiškai atsiskaito JT Neįgaliųjų teisių komitetui.

  • Kalbos sintezatorius – sistema, galinti žmogaus balsu perskaityti skaitmeninį tekstą. Ši technologija dar vadinama „tekstu-į-kalbą‘‘ (angl. text-to-speech, TTS). Kalbos sintezė gali būti sukurta įvairioms kalboms. Sintezatorius kuriamas remiantis žmogaus balso parametrais, t. y. stengiamasi, kad sintezatoriaus balsas būtų kiek įmanoma labiau panašus į gyvo žmogaus balsą.

  • Leidinys Brailio raštu – leidinys, kuriame tekstas pateikiamas neregiams pritaikytu iškiliuoju Brailio raštu. Tokio leidinio formatas ir / ar apimtis smarkiai viršija įprastinę spausdinto leidinio apimtį.

  • Leidinys BRF formatu – skaitmeninis leidinys Brailio formatu, skirtas skaitymui naudojant Brailio eilutę ar Brailio spaudai.

  • Leidinys DAISY formatu – skaitmeninis daugiafunkcinis leidinys, kuriame integruotas leidinio tekstas ir jo garsinis variantas. Skaitoma pastraipa yra pažymima tam, kad skaitytojui būtų lengviau sekti tekstą. Didelis šio formato leidinių patogumas – paieška pagal skyriaus pavadinimą, frazę ar terminą bei galimybė „vartyti“ knygą. Leidinius šiuo formatu galima skaityti naudojantis virtualios bibliotekos ELVIS grotuvu tiesiogiai internete; atsisiuntus į savo išmanųjį įrenginį naudojantis „EasyReader“ programėle „iOS“ arba „Android“ operacinėms sistemoms bei „Victor Reader“ grotuvu.

  • Leidinys EPUB formatu – skaitmeninis leidinys, suteikiantis galimybę skaitytojui pritaikyti knygos turinį pagal ekrano dydį, kad būtų patogu skaityti ir skirtingo dydžio ekranus turinčiuose įrenginiuose, pavyzdžiui, planšetiniuose kompiuteriuose ar mobiliuosiuose telefonuose. Naujausios specifikacijos EPUB3 leidiniuose, analogiškai kaip ir DAISY, gali būti integruotas tekstas ir garsas, tačiau nereikia atskiros šiam specifiniam formatui skirtos programinės įrangos. Išmaniuosiuose įrenginiuose galima naudotis įprastomis knygų skaitymo programėlėmis („Apple Books“ (iOS), „Google Books“ (Android), „Adobe Digital Editions“ (Windows) ar kt.).

  • Leidinys pritaikytu PDF formatu – skaitmeninė knyga, dažniausiai turinti tik kelias ekrano dydžio parinktis. Šis formatas dažniausiai naudojamas iliustruotoms knygoms, kurias galima peržiūrėti naudojantis specialiu naršyklės įskiepiu, įgalinančiu PDF formato peržiūrą, arba viena iš tam skirtų programų, pavyzdžiui, „Adobe Acrobat Reader“.

  • Lengvai suprantama kalba (Easy to read) – tai vienas iš teksto supaprastinimo metodų. Kai nepakanka kalbinio teksto supaprastinimo, skirto atsikratyti „biurokratinės kalbos“ įspūdžio, originalios žinutės pagrindu parengiama specialiai supaprastinta esmę atskleidžianti žinutė, dažnai papildyta paaiškinančiu paveikslėliu. Lengvai suprantama kalba skirta žmonėms, kuriems svarbu gauti aiškią ir glaustą informaciją: turintiems proto negalią, tiems, kurių gimtoji kalba nėra lietuvių kalba (pvz., užsieniečiams, gestų kalbos vartotojams), senyviems žmonėms, skaitymo sutrikimų turintiesiems ir pan.

  • Liečiamoji arba taktilinė knyga – sutrikusios regos ir / ar sutrikusios raidos vaikams skirta knyga su apčiuopiamais paveikslėliais, paprastais, trumpais tekstais, užrašytais padidintu šriftu, dažnai – ir Brailio raštu. Pagrindinė knygelių savybė – liečiamos, iškilios, kontrastingų spalvų ir faktūrų iliustracijos. Liečiamosios knygelės gaminamos rankomis, kiekviena iš jų – unikali.

  • Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas – taisyklių rinkinys, kuriame yra paaiškinama, kaip galima naudoti kitų žmonių kūrinius.

  • Marakešo sutartis – tarptautinis susitarimas dėl geresnės regėjimo ir skaitymo negalią turinčių asmenų prieigos prie literatūros kūrinių. Sutarties tikslas – nustatyti minimalias išimtis ir autorių teisių apribojimus, skirtus užtikrinti išleistų kūrinių konvertavimą į specialųjį formatą bei sąlygas keistis specialiojo formato kūrinių kopijomis tarp sutartį pasirašiusių valstybių.

  • Prieinama informacija – informacija, kuria gali naudotis visi vartotojai. Prieinamumas – tai aplinkos, gaminių ir paslaugų kūrimas, kuriam nebereikia specialaus pritaikymo idant pasinaudoti jais galėtų žmonės su negalia. Pvz., prieinamas leidinys turi integruotas prieinamumo parinktis, kurias pagal individualias reikmes pasirenka vartotojas. Prieinamumas visiems yra sąlyginis terminas, nes net ir aukščiausio lygio pritaikymas gali būti nepakankamas kompleksinę negalią turintiems žmonėms, ypač turintiems kalbos sutrikimą ar mokymosi sunkumų.

  • Skaitmeninė knyga – susisteminta ir apipavidalinta informacija, egzistuojanti tam tikroje skaitmeninėje erdvėje bei skaitoma specialiais skaitmeniniais prietaisais (skaityklėmis, planšetiniais kompiuteriais, išmaniaisiais telefonais ar pan.).

  • Specialiojo formato leidinys – tai leidinio kopija, pritaikyta individualių reikmių ar negalią turintiems vartotojams.

  • Tiflotyra – informacija, pagalba ir konsultacijos apie neregystės ir silpnaregystės problematiką, aplinkos pritaikymą ir regos negalią turinčių žmonių įtraukties galimybes.

  • Virtuali biblioteka ELVIS – tai Lietuvos aklųjų bibliotekos sukurta ir administruojama virtuali biblioteka, skirta visiems, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto.

2018 © Visos teisės saugomos. Sprendimas: UAB "Fresh Media"